TOP5 savaitės įrašai „Twitter“ | 06 18 – 06 25

„Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą per tweetus kartu!

Šią savaitę didžiausias pro-demokratiškas laikraštis Honkonge Apple Daily išleido savo paskutinį numerį po to, kai praėjusią savaitę redakcijos biuras buvo nusiaubtas policijos, kaltinant darbuotojus, kad jie savo straipsniais pažeidė šalies nacionalinį saugumo įstatymą. Policija taip pat sulaikė vyriausiąjį redaktorių, o su kompanija susijęs turtas buvo užšaldytas.

Apple Daily tapo vedliu kritikuojant Honkongo ir Kinijos valdžią. Jungtinės Karalystės generalinis sekretorius Dominic Raab paskelbė, kad laikraščio spausdinimo sustabdymas yra stiprus kirtis demokratijos išraiškai Honkonge.

Kinijos valdžia vis kartodavo, kad žiniasklaidos laisvės Honkonge yra gerbiamos, bet ribotos. Tuo tarpu Honkongo vyriausybės narys Ronny Tong kaltina laikraštį, kad redakcijos uždarymas tėra dar vienas politinis triukas, norint užtraukti kaltę Honkongo vyriausybei.

Apple Daily ilgą laiką buvo žiniasklaidos laisvės švyturiu kiniškai kalbančioje visuomenėje bei buvo palaikomas ir remiamas Honkongo politinių disidentų.

Pasak BBC atlikto tyrimo,  apie 2000 migrantų vaikų yra laikomi nerimą keliančiomis sąlygomis Teksaso valstijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šiose vaikų stovyklose trūksta maisto, įvairios ligos siaučia nesuvaldomos dėl higienos trūkumo, o kai kurie vaikai patiria ir seksualinį priekabiavimą.

Pasak kalbintų vaikų, kurie gyvena stovyklose, patiekiama mėsa dažnai būna žalia, todėl negalėdami kentėti bado, vaikai ją vis tiek valgo, nors dažnai ir apsinuodija. Taip pat kelios palapinės yra skirtos tik sergantiems vaikams. Ši vieta yra praminta kovido miesteliu dėl didelio skaičiaus vaikų, sergančių koronos virusu. Tačiau be kovido stovyklavietėje taip pat yra paplitęs ir gripas bei streptokokų bakterijos. Pasak vieno darbuotojo, kai kurie vaikai net kosėja krauju, tačiau skubios medicininės apžiūros nesulaukia.

Stovyklavietė taip pat dažnai sulaukia smėlio audrų, kadangi yra įkurta Čihuahua dykumoje. Viena darbuotoja pasakė, kad šių audrų metu smėlis dažnai patenka į palapinių vidų, o norint apsisaugoti tenka prisidengti visą kūną. Todėl dienos pabaigoje tiek darbuotojai, tiek vaikai yra nuo galvos iki kojų padengti smėliu. Nors stovyklavietėse yra dušai, vaikai nenori jais naudotis, kadangi stovyklavietėje trūksta švarių ir naujų rūbų bei batų.

Taip pat yra pranešimų apie seksualinį priekabiavimą stovykloje. Keli darbuotojai buvo pastebėti netinkamai besielgiantys su nepilnamečiais. Vienas darbuotojas net buvo apkaltintas išprievartavimu, o kitas darbuotojas buvo rastas vienas berniukų palapinėje atliekantis lytinį aktą.

Dauguma vaikų patekę į šią stovyklavietę susiduria su depresija ir net pradeda save žaloti ar galvoja apie savižudybę, nes stovyklavietė vaikams labiau primena kalėjimą. Jame vaikams tenka praleisti visą mėnesį iki tol, kol jie gali vėl susitikti su savo šeima.

Birželio 24 dieną Amnesty International pateikė įrodymus iš daugiau nei 20 atvejų, kai Izraelio policija pažeidė palestiniečių teises ir laisves Izraelyje ir Izraelio okupuotoje Rytų Jeruzalėje, vykdydami diskriminuojančius masinius areštus, naudodami neteisėtą jėgą prieš taikių protestų dalyvius bei kankindami sulaikytuosius.

Taip pat Izraelio policija nesugebėjo apsaugoti Izraelio palestiniečių nuo sąmoningų žydų viršenybę propaguojančių piliečių užpuolių, net jei atakų planai buvo skelbiami viešai ir žinomi policijai.

Amnesty International tyrėjai susisiekė su 11 liudininkų, o organizacijos Crisis Evidence Lab patvirtino 45 vaizdo įrašus ir kitus duomenis esant autentiškais ir įrodančiais daugiau nei 20 policijos įstatymų pažeidimų atvejų gegužės 9 – birželio 12 dienomis. Susidorojimo metu šimtai palestiniečių buvo sužeisti, o 17-metis vaikinas buvo nušautas.  

Saleh Higazi, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Amerikos Amnesty International direktoriaus pavaduotojas teigia, kad policija Izraelio įstatymų yra įpareigota saugoti visus piliečius, nesvarbu ar jie žydai, ar palestiniečiai. Tačiau prasidėjus kovai tarp religinių bendruomenių, dauguma sulaikytųjų buvo palestiniečiai. Nors buvo sulaikyta ir keli žydai, su jais policija elgėsi atlaidžiai. Taip pat žydai, skelbiantys savo tautybės viršenybę, ir toliau laisvai rengia demonstracijas bei išpuolius, kai tuo tarpu palestiniečiai susiduria su represijomis.

Emanuelis Makronas, Angela Merkel ir kitų 15 Europos Sąjungos šalių vadovai vieningai pasirašė laišką ginantį LGBT bendruomenę besitęsiant įnirtingiems ginčams Vengrijoje priėmus naują įstatymą, nukreiptą prieš LGBT bendruomenę. 

Pranešama, kad laišką iniciavo Ispanijos Ministras Pirmininkas Pedro Sánchez bei Liuksemburgo Ministras Pirmininkas, kuris taip pat yra vienintelis save atvirai priskiriantis LGBT bendruomenei Europos Tarybos narys.

Vengrijos vyriausybė ginčija, kad naujojo įstatymo taikinys – pedofilija, tačiau tokia LGBT ir pedofilijos samplaika yra pasmerkta tiek žmogaus teisių ekspertų, tiek pilietinės visuomenės organizacijų, kadangi toks mąstymas kuria skaudžius ir realybę neatitinkančius stereotipus.

Nors dvi dienos iki Europos vadovų susirinkimo paskelbtas tekstas konkrečiai nemini Vengrijos teisės aktų, bet paskelbimo data ir kontekstas aiškiai parodo laiško tikslus skaitytojams.

 „Mes turime tęsti kovą su diskriminacija nukreiptą prieš LGBT bendruomenę, patvirtindami jų pagrindinių žmogaus teisių apsaugą. Pagarba ir tolerancija yra pagrindinės Europos vertybės. Mes esame įsipareigoję užtikrinti ateities kartoms aplinką, kurioje jie galėtų augti ir būti gerbiami ir lygūs“, teigiama laiške.

Šį laišką pasirašė vadovai iš Prancūzijos, Vokietijos, Belgijos, Nyderlandų, Airijos, Danijos, Suomijos, Švedijos, Italijos, Maltos, Graikijos ir Kipro.

Naujas tyrimas atskleidė, kad COVID-19 pandemijos metu darbuotojai mados industrijoje susidūrė su blogėjančiomis darbo sąlygomis. Tyrėjai iš viso apklausė 1140 darbuotojų, kurie dirbo įvairioms kompanijoms, kurios tiekia tekstilę ir drabužius tokiems ženklams kaip H&M, Nike, Next, Tesco, The Children’s Place ir Decathlon.

Etiopijoje, Hondūre, Indijoje ir Mianmare darbuotojams nebūdavo išmokami atlyginimai, darbo metu nebūdavo leidžiama naudotis tualetu, darbuotojai dažnai susidurdavo su smurtu ar grasinimais. Pagal surinktus duomenis buvo nustatyta, kad 72 procentam darbuotojų, kurie dirbo ir pandemijos metu, darbo atlyginimas krito apie 11 procentų. Taip pat 35 procentai darbuotų pranešė apie psichologinį smurtą ir įžeidinėjimus darbe, o 34 procentai – net susidūrė su grasinimais ar įbauginimais. Net 9 procentų darbuotojų darbo metu negalėjo naudotis tualetais ar atsigerti vandens.

Šioms blogėjančioms darbo sąlygoms pradžią davė rūbų kompanijų išsivysčiusiose šalyse atsakas ekonominiam nuosmukiui pandemijos laikotarpiu. Daugelis užsakymų buvo atšaukti, buvo atsisakoma mokėti tiekėjams už jau pagamintą produkciją. Tai sukėlė domino efektą tekstilės ir drabužių tiekėjų sektoriuje, nuo kurio labiausiai nukentėjo darbuotojai tekstilės produkcijos grandinės apačioje.

Vyriausiasis tyrėjas, profesorius Genevieve Le Baron, baiminasi, kad šių blogėjančių darbuotojų sąlygų tendencija taps norma ir po pandemijos. Profesorius šį tendencingumą įvardija kaip tiksinčia bomba: yra tikimybė, kad praradus pajamų šaltinį, vis daugiau darbuotojų ims paskolas, kurios gali juos pastūmėti dar labiau blogėjančių darbo sąlygų spirale žemyn. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *