TOP5 savaitės įrašai „Twitter“ | 07 02 – 07 09

„Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą per tweetus kartu

Tailando jaunimo organizuojami protestai praėjusiais metais buvo pastoviai malšinami jėga ir smurtu, teigia organizacijos „Amnesty International“ atliktas tyrimas. Protestų dalyviai buvo mušami, liejami chemikalais ir šaudomi guminėmis kulkomis.

„Žiūrovai ir protestuojantys asmenys, iš kurių dauguma nesmurtavo bei nesielgė nelegaliai, kentė traumuojančius policijos veiksmus: jie buvo mušami, šaudomi guminėmis kulkomis bei žalojami ašarinėmis dujomis – ir visa tai tik dėl to, jog drįso susirinkti ir taikiai išreikšti savo idėjas“ sakė Emerlynne Gil, „Amnesty International“ regioninių tyrimų direktorė.

Dešimtys tūkstančių tailandiečių 2020-2021 metais užtvindė Bankoko ir provincijų gatves, reikalaudami demokratinių  reformų Tailande. Protestams didėjant, žiaurėjo ir policijos veiksmai. Šešiolikmetis protestuotojas „Amnesty International“ tyrėjams pasakojo, jog policijos pareigūnai jo rankas surišo už nugaros ir ėmė spardyti bei mušti su lazdomis, kol priėjęs kitas pareigūnas liepė sustoti, nes įsakymas buvęs sučiupti, o ne mušti. Kita 24-rių stebėtoja teigė, kad po ašarinių dujų atakos atrodė, kad jos veidas dega, o pati negalinti kvėpuoti. Dėvėta apsauginė kaukė visai nepadėjo, praradusi sąmonę ji pabudo ligoninėje.

„Amnesty International“ reikalauja, jog Tailando policija gintų visus taikius protestuotojus bei gerbtų jų teisę į taikius protestus ir laisvą išraišką. Visi kaltinimai žmogaus teisių gynėjams ir aktyvistams, skirti dėl taikaus protestavimo, turi būti nedelsiant atsiimti, o įstatymai, ribojantys galimybes telktis taikioms protesto akcijoms, peržiūrimi ir pakeičiami.

Apie devynis iš dešimties neapykantos nusikaltimų nėra informuojama policija, rašoma EU Fundamentalių teisių agentūros pranešime. Smurto dėl rasės, religijos, lyties ar seksualinės orientacijos aukos dažnai mano, jog kreipimasis į institucijas nieko neišspręstų, jog tai per daug sudėtingas procesas, ar tiesiog nepasitiki policija.

„Neapykantos nusikaltimai, kurie nėra užfiksuojami, negali būti tiriami, o smurtautojai – baudžiami, tai tik gilina problemą, nes nusikaltėliai jaučiasi nebaudžiami ir tokiu būdu įgalinami tęsti nusikalstamą veiklą. Nusikaltimai taip pat nėra suskaičiuojami, taigi tikrasis problemos mastas nežinomas – nėra aišku, kokių veiksmų derėtų imtis“ – sakė agentūros atstovai.

Pranešime taip pat pabrėžiama, jog kai kurios socialinės grupės dažniau patiria neapykantos nusikaltimus. Rizika patirti smurtą yra didesnė etninėms mažumoms, LGBT bendruomenei bei žmonėms su negalia.

Liepos 7-toji – Tarptautinė šokolado diena! Ta proga Jungtinės Tautos paskelbė straipsnį apie tenykščias moteris Gvatamaloje, kurios dalyvauja JT, Pasaulio Maisto Programos (WFP), JT Maisto ir Žemės Ūkio Organizacijos (FAO )ir Tarptautinio Žemės Ūkio Plėtros Fondo (IFAD) bendroje jungtinėje kaimo moterų įgalinimo programoje.  

Šios moterys, gyvenančios mažoje Puento Viejo bendruomenėje, įsikūrusioje prie Poločiko ir Malazos upių, yra vėl laimingos. Po ilgo laiko bendruomenė turi pakankamai nuimto derliaus pavalgyti pačios bet ir pamaitinti savo šeimas. Taip pat, iš derliaus yra gaminamas organinis šampūnas. Taigi moterys turi kaip niekad daug papildomų santaupų ir gali išlaikyti savo šeimas bei plėsti verslą toliau.

Ši programa pakeitė ir šeimos vyrų požiūrį į namų ūkį. Ankščiau moterys atlikdavo visus namų ruošos darbus: skalbdavo, valydavo, gamindavo valgyt ir t.t., ir tai jas labai išsekindavo. Tačiau dabar vyrauja darbų pasidalijimas, vyrai ir moterys dirba po lygiai: vyrai kerta ir renka medieną, valo ir nuima derlių, tuo tarpu moterys gamina valgius, prižiūri ir augina daržoves, javus, gamina ekologišką šampūną.

Šio projekto pradžia buvo labai sunki. Iš pradžių dalyvavo tik 12 moterų, kurios buvo apmokytos įvairių žemės ūkio technikų ir gavo įvairių sėklų ir trąšų auginimui. Tačiau 2017 laukus užpylė potvynis, paskandinęs pirmuosius mažuosius žingsnelius tvaraus ūkio link. Dėl klimato kaitos, nukirstų medžių skaičiaus augimo, upių vagų pakeitimo hidroelektrinės projektams, potvynių skaičius ne tik auga, bet padariniai būna vis skaudesni.

Tačiau šių metų iššūkiams Puento Viejo bendruomenės moterys jau pasiruošusios: kuprinės su pirmo būtinumo daiktais jau sukrautos, o santaupos ir apskaitos knygos guli uždarytos dėžėse. Bet iki kol prasidės lietaus sezonas ir patvins upės moterys džiaugiasi savo darbo vaisiais ir svajoja apie didesnes santaupas.

Turbūt visi esame bent kartą gyvenime kažkur pasidėję ir neberadę, palikę, o gal būt ir visai pamatę savo mobilųjį telefoną. Keturiems Tibeto vienuoliams tai baigėsi iki 20 metų kalėjimo, kai 2019 rugsėjį buvo rastas vieno iš jų, Choegyal Wangpo, pamestas telefonas. Laso miesto policija telefone rado susirašinėjimo su Tibeto vienuoliais, gyvenančiais Nepale, žinutes ir nusiųstas aukas Nepalui, 2015 metais nukentėjusiam nuo žemės drebėjimo.

Tais pačiais metais policija įvykdė netikėtą reidą vienuolyne, kuris pasibaigė daugybe suėmimų, savižudybe ir slaptu 4 vienuolių teismu 2020 metais. Nors žinučių siuntimas ir humanitarinė pagalba nėra uždrausta Kinijos įstatymų, Choegyal Wangpo, Lobsang Jinpa, Norbu Dondrup, ir Ngawang Yesh gavo atitinkamai 20, 19, 17 ir 5 metų kalėjimo bausmes.

Human RIghts Watch smerkia tokį Kinijos vyriausybės bandymą susidoroti su Tibeto vienuoliais ir skatina Kinijos vyriausybę kuo greičiau paleisti kalinius. HRW taip pat pasisako už tiek Jungtinių Tautų tiek atskirų valstybių spaudimą Kinijos vyriausybei, kad ji pradėtų gerbti tibetiečių žmogaus teises ir laisves, nes tik šis įvykis, bet ir kiti pavyzdžiai iš Kinijos rodo, kad jos vyriausybė baudžia visus, kas bent kažkiek bando pakenkti ar nuversti Kinijos valdžią, net jei tas suardymas tėra Kinijos politikų vaizduotės vaisius.

Pasak Human RIghts straipsnio liepos 7 dieną, daugiau nei 130 piliečių visame Kazachstane buvo apkaltinti ir jiems buvo pradėti tyrimai dėl tariamo dalyvavimo opozicinėse „ekstremistinėse“ politinėse grupuotėse.  Jau daugiau nei 3jus pastaruosius metus Kazachstano vyriausybė naudojasi neapibrėžtais, neaiškiais įstatymais pateikiant „ekstremizmo“ kaltinimus opozicijai ir vyriausybės kritikams. Tai ne tik yra nepagrįstas priekabiavimas, bet kartu ir žmogaus teisių ir laisvos saviraiškos suvaržymas.

Dauguma apkaltintų piliečių yra iš skirtingų socialinių sluoksnių, su skirtingomis patirtimis, skirtingo amžiaus ir iš skirtingų vietovių visame Kazachstane. Dauguma reguliariai dalyvavo taikiuose protestuose ar aktyviai reiškė nuomonė ir sąveikavo įvairiose socialinės žiniasklaidos kanaluose. Tačiau kai kurie iš sulaikytų kazachstaniečių arba visai nedalyvavo valdžios opozicijos palaikymo veikloje, arba jų indėlis buvo visiškai minimalus.

Nors Kazachstano valdžia teigė, kad naujas 2020 metų įstatymas dėl susirinkimų teisės, leis piliečiams susiburti į taikius protestus, realybė yra kitokia. Žmonėms ir toliau draudžiama protestuoti, o nesankcionuoti taikūs protestai yra iš karto išskirstomi. Kazachstano žmonės kreipėsi ir į JT, tikėdamiesi pagalbos ir šviesesnės ateities, nes dabar net ir mėlynos vėliavėlės (mėlyna vėliava – valstybės simbolis) ar mėlyno baliono laikymas rankoje gali užtraukti kelerių metų kalėjimo bausmes.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *