TOP5 savaitės įrašai „Twitter“ | 07 09 – 07 16

„Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą per tweetus kartu

Jungtinės Tautos reiškia nerimą dėl rimtų žmogaus teisių pažeidimų Afganistano bendruomenėse, kurios yra šiuo metu vykstančio karinio konflikto epicentre. Žmogžudystės, prastas elgesys, persekiojimas ir diskriminacija yra plačiai paplitusios ir gąsdinančios. Organizacija teigia, jog žalos sukėlėjai privalo prisiimti atsakomybę. Jungtinės tautos pabrėžė, jog kariniame konflikte dalyvaujančios jėgos turi gerbti kiekvieną Afganistano pilietį, o ypatingai moteris ir mergaites, kurios, kaip pranešama, susidūrė su ypatingai žiauriomis diskriminacijos formomis.

Organizacijos pranešime teigiama, kad geriausias būdas užbaigti civilių skriaudą – taikos derybų atgaivinimas, kurios galiausiai baigtųsi bendru susitarimu ir karinių veiksmų nutraukimu. Tie, kuriems iš tiesų rūpi Afganistano ateitis, turėtų užsiimti derybomis ir siekti išsaugoti šalies infrastruktūrą. Visi konflikto dalyviai yra raginami skelbti paliaubas, kurios suteiktų Afganistano piliečiams atokvėpį nuo karinių veiksmų bei pasitarnautų efektyvių taikos derybų vykdymui.

Užsachario Afrika išgyvena demokratijos nuosmukį. Dėl COVID-19 pasekmių, šiuo metu autoritarinių rėžimų skaičius yra didžiausias per praėjusius du dešimtmečius. COVID-19 autoritarinių režimų lyderiams suteikė daugiau galimybių išsilaikyti valdžioje: nuo preteksto pavėlinti rinkimus Somalyje ir Etiopijoje iki interneto prieigos apribojimo visame žemyne.

Autoritarizmui plintant, Afrikos piliečiai turės vis mažiau galimybių išrinkti juos reprezentuojančius asmenis. Campbell ir Quinn, straipsnio autoriai, mano, kad tai iššauks smurtą, jau kilusį Etiopijoje, Mozambike ir Nigerijoje. Suirutė augs, kol elitas kovos dėl galios, o piliečiai priešinsis priespaudos režimams. Tai neigiamai paveiks ekonominį ir socialinį vystymąsi, kuris yra ypatingai reikalingas greitai augančiai žemyno populiacijai. Ši žala transformuosis į vidinį judėjimą ir emigraciją į kitas Afrikos valstybes bei Europą.

Afrikos žemynui būdinga demokratijos forma išsiskiria keturiais bruožais. Pirmiausia, demokratiškos valstybės pasižymi stipriomis vyriausybės institucijomis, užkertančiomis kelią savanaudžiams lyderiams bei palaikančiomis teisėtus rinkimus. Tačiau valstybėms, kuriose vyrauja autoritarizmas, vadovauja „stiprūs“ lyderiai, savo poziciją išlaikantys iki gyvenimo galo ir galiausiai pasirūpinantys, kad jų vietą užimtų jų sūnūs. Tokios valstybės pasižymi neišsivysčiusiomis vyriausybės institucijomis ir organizacijomis. Antrasis bruožas – valstybės seka savo kaimynių pavyzdžiu. Demokratiškos valstybės, kaip Botsvana, Namibija ir Pietų Afrikos Respublika, dažnai išsidėsčiusios greta. Tai taip pat ryškus autoritarinių valstybių bruožas. Trečioji savybė – interneto išnaudojimas. Politinės kampanijos socialiniuose tinkluose išugdė ne vieną už demokratiją kovojantį judėjimą bei į juos paskatino įsitraukti jaunus žmones. Tačiau to atoveiksmis – skaitmeninės represijos, ypatingai dažnos autoritarinės valstybėse rinkimų metu. Galiausiai, COVID-19 tapo viena iš demokratijos nuosmukio priežasčių. Daugelis diktatorių pasinaudojo palankia padėtimi, jog galėtų ilgiau išsilaikyti valdžioje.

Taigi, ką derėtų daryti, jog prastėjanti situacija Afrikoje būtų sustabdyta? Autoriai pažymi, jog prioritetu turėtų tapti lyderystės stiprinimas. Prasto vadovavimo priežastis – silpnos vyriausybės institucijos. Nepriklausoma spauda, sąžininga mokesčių sistema, pilietinis švietimas – visi šie stiprios vyriausybės komponentai yra būtini, tačiau greitai neišugdomi. Afrikos valstybėms yra reikalinga pagalba iš stiprių demokratijų bei organizacijų, kaip Jungtinės Tautos, jog šie tikslai būtų pasiekti.

Liepos 15 dieną Londone buvo sulaikyti 4 piliečiai pralaimėjus Europos futbolo čempionato finalą Vemblio stadione, kurstę rasinę diskriminaciją nukreiptą prieš Anglijos futbolo rinktinės žaidėjus.

Policija pareiškė, kad atskira specialistų komanda ir toliau ieško ir tiria įžeidžiančius komentarus po to, kai 3 Anglijos futbolo rinktinės žaidėjams Marcus Rashford, Jadon Sancho ir Bukayo Saka neįmušus baudinių į Italijos rinktinės vartus, šie tapo rasistinių įžeidinėjimų taikiniu socialiniuose tinkluose Facebook, Instagram ir Twitter.

Šiuos neapykantos nusikaltimų tyrimams vadovauja Jungtinės Karalystės Futbolo Tvarkos Palaikymo padalinys (UKFPU). Per kelias dienas šis padalinys sulaukė daugybės paraiškų su įžeidinėjimais, kurios buvo iš karto išsiųstos specialiai sukurtoms technologijų komandoms. Šių komandų dėka iki dabar yra suimta 4 įtariamieji.

Diskriminacija ir įžeidinėjimai buvo plačiai pasmerkti vyriausybės, kuri taip pat pasižadėjo nubausti ir socialinius tinklus, jei jie artimiausiu laikotarpiu neištrins žeidžiančių komentarų. Tačiau Ministras Pirmininkas Boris Johnson ir kiti ministrai buvo apkaltinti veidmainiavimu, kadangi veiksmų ėmėsi tik dabar, o ne tada, kai komanda buvo nušvilpta žiūrovų dar turnyro pradžioje.

Per finalo rungtynes, policija užregistravo iš viso 897 nusikaltimus, susijusius su futbolu, ir 264 suėmimus 24 valandos po finalo.

„Visos Kinijoje pagamintos saulės baterijos yra suteptos uigūrų krauju“. Tokia žinute šį ketvirtadienį pasidalino Uyghur Human Rights Project.

Atokioje dykumoje, netoli Tibeto Kalnyno šiaurės vakarų Kinijoje, galima išvysti milijonus saulės baterijų. Jų pagamintos energijos užtektų aprūpinti vidutinio dydžio Amerikos miestelį. Šis saulės baterijų „laukas“ yra vienas didžiausių pasaulyje pagamintas iš žaliavų išgaunamų, ir baterijų technologijų sukurtų Kinijoje. Todėl nenuostabu, kad 2019 metais Kinijoje pagamintos saulės baterijos užėmė net 80% visos pasaulinės rinkos.

Tačiau saulės baterijų iš Kinijos pirkimas norint sumažinti taršą prilygsta ugnies gesinimą dujomis. Norėdama išgauti vieną svarbiausių elementų – polikristalinį silicį – Kinija degina anglis Sindziango šiluminėse jėgainėse. Neskaičiuojant transportavimo taršos, įmonės Kinijoje, pagamindamos vieną saulės bateriją, išskiria beveik dvigubai daugiau anglies dioksido nei įmonės Europoje.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Joe Biden administracija jau paskelbė blokuosianti visus produktus, kurie bus pagaminti iš Sindziange išgauto polikristalinio silikono dėl Kinijos valdžios įteisinto priverstinio uigūrų darbo. Pasak naujausių tyrimų, toks uigūrų išnaudojimas ir žmogaus teisių nepaisymas yra sisteminė o ne vienos įmonės problema. Visos iki vienos polikristalinio silikoną išgaunančios įmonės Sindziange turi ryšių su priverstine, Kinijos Komunistų Partijos remiamą, darbuotojų perkėlimo programa.  

Europos Sąjungos Aukščiausiasis teismas paskelbė, kad musulmonėm moterim gali būti uždrausta darbo vietoje dėvėti hidžabą, jei dirbant jos turės bendrauti su klientais arba jei kils konfliktas tarp darbuotojų dėl religinių drabužių dėvėjimo.

Toks nuosprendis sukėlė diskusijas: ar tokie draudimai tik dar labiau nepakurstys islamofobijos, ypač tokiose šalyse kaip Prancūzija, kurios bando draudimais kovoti su ekstermizmu?

Byla teisme atsidūrė po to, kai dvi moterys Vokietijoje vos neprarado darbo dėl to, kad pradėjo nešioti hidžabą. Viena moteris dirbo labdaros asociacijos valdomame Hamburgo vaikų priežiūros centre, kita – kasininke Mueller vaistinių tinkle. Abi jos įsidarbinimo ir darbo pradžioje hidžabų nedėvėjo, tačiau pradėjo dėvėti grįžusios į darbą po motinystės atostogų.

Abiejų moterų darbdaviai uždraudė hidžabus darbo vietoje ir tai uždraudė apskritai atvykti į darbą, tai liepė dirbti iš namų, liepė atvykti be hidžabų, arba buvo perkeltos dirbti kitų darbų.

Vokietijoje gyvena daugiau nei 5 milijonai musulmonų – tai didžiausia religinė mažuma šalyje, tačiau diskusijos ir toliau netyla dėl draudimo moterims dėvėti hidžabus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *