TOP5 savaitės įrašai „Twitter“ | 07 16 – 07 23

„Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą per tweetus kartu

Ypatingai konservatyviame Ekvadore abortai, išskyrus po išprievartavimo ar esant grėsmei moters gyvybei, yra nelegalūs: moteris gali praleisti iki dviejų metų kalėjime.

Mokslininkė Ximena Casas, tyrinėjanti šią problemą, sako, kad kaip ir daugelyje kitų valstybių, kur abortai nėra prieinami, šios procedūros yra kur kas pavojingesnės, ypatingai moterims iš žemesnių socialinių sluoksnių ar gyvenančių provincijose.

„Human Rights Watch“ (liet. Žmogaus teisių žvalgyba) organizacijos atliktas tyrimas parodė, kad iš 2009-2019 metais Ekvadore spręstų teismo bylų, susijusių su abortais, didžiojoje daugumoje – 81% – buvo teisiamos moterys. Tyrimas išryškino ir „vidutinės“ teisiamos moters portretą – jauna, finansiškai nestabili, Amerikos indėnų tautos atstovė arba juodaodė moteris.

70 tyrime analizuotų bylų buvo užbaigtos paskelbiant teisiamąsias kaltomis, 38 buvo paskirta bausmė kalėjime. Kitos turėjo savanoriauti vaikų globos įstaigose ar programose, kurios turėjo išmokyti kaip būti „geromis motinomis“.

Nors balandį Ekvadoro Konstitucinis teismas paskyrė parlamentui legalizuoti abortus išprievartavimo aukoms, žmogaus teisių aktyvistai kovoja dėl didesnių reformų – platesnės abortų legalizacijos. Tačiau norimi pokyčiai nebus įgyvendinti be Ekvadoro visuomenės pastangų ir ryžto.

Žmogaus teisių advokatė Annabell Guerrero Pita teigia, kad dauguma parlamentų narių savais pasisakymais atskleidžia nepritariantys Konstitucinio teismo sprendimui, todėl piliečiai privalės atidžiai stebėti jų veiksmus.

Liepos 19 d. pasirodė Amnesty International ir Forbidden Stories atskleidė kiberenetinio saugumo įmonės NSO Group vartotojų masines atakas prieš iPhone telefonų naudotojus. Šios atakos galimai paveikė tūkstančius Apple vartotojų visame pasaulyje.

Pegaso Projektas – neturintis precedento, nepelno siekiančios Prancūzijos organizacijos Frobidden Stories koordinuotas bendradarbiaujant su daugiau nei 80 žurnalistų iš 17-likos žiniasklaidos organizacijų iš 10 valstybių ir Amnesty Tech projektas, kurio pagrindinis tikslas buvo pasitelkiant naujausiomis ekspertizės  technologijomis ir testais identifikuoti šnipinėjimo programų pėdsakus.

„Apple didžiuojasi savo apsauga ir privatumo politika, tačiau NSO Group pergudravo viską. Mūsų tyrimas atskleidė nenuginčijamus įrodymus, kad NSO šnipinėjimo įranga „užkrėtė“ tūkstančius iPhone 11 ir iPhone 12 modelių turėtojus per iMessage programėlės nulio-paspaudimų atakas. Šios atakos sukėlė pavojų aktyvistams, žurnalistams ir politikams galimai atskleisdamos jų būvimo ar slapstymosi vietas, rinkdamos asmeninę informaciją, kuri vėliau gali būti panaudota prieš juos“, teigė Amnesty Tech direktoriaus pavaduotoja Danna Ingleton.

Atakoms buvo pasirinkta ir tūkstančiai Google Android telefonų, tačiau skirtingai nei iPhone, androidų operacinės sistemos nesaugo Pegaso šnipinėjimo įrangai atskleisti reikalingų įrašų.

Izraelio NSO Group kompanija šiuo metu priklauso Novapin Capital ir Francisco Partners kompanijoms ir jų daugybei investuotojų, įskaitant ir JAV ir JK kompanijas, susijusias su pensijų programomis.

Liepos 20 d. Teksaso valstijos senatas patvirtino įstatymą, kuris ne tik  panaikins reikalavimus mokykloms kalbėti apie amoralius Kuklusklano poelgius ir padarinius, bet iš tvarkaraščio išbrauks ir Martin Luther King Jr., Suvienytų Fermų Darbuotojų sąjungos lyderio Cesar Chavez ir sufragistės Susan B. Anthony kūrinius.

Šis naujas įstatymas atkartoja prieš mėnesį priimto Teksaso švietimo įstatymo užgaidas suvaržyti mokytojus ir neleisti mokiniams suprasti 1619 projekto, kurio tikslas kuo tiksliau ir detaliau išsiaiškinti vergijos svarbumą Amerikos istorijoje.

Senatoriai, kurie balsavo už įstatymo įteisinimą ginasi, kad jis padės ir mokytojams, kurie diskutuodami apie dabartinius ar kontraversiškus įvykius negali kalbėti nešališkai ir gerbti abi medalio puses.

Pasak demokratės senatorės Judith Zaffirni, tokie įstatymai tik dar labiau suriš mokytojams rankas, tačiau respublikonas Dan Patrick tam nepritaria. Jo nuomone mokinių tėvai nori, kad mokyklose vaikai išmoktų mąstyti kritiškai, o ne kad jiems mokyklose būtų įskiepyta radikaliosios kairios pozicija, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir jos konstitucija pagrįsta rasizmu.

Įstatymas toliau bus svarstomas Atstovų rūmuose, kur daugumą balsų turi respublikonai, tačiau balsavimo ir sprendimo priėmimo/nepriėmimo dar reikės palaukti. Dauguma demokratų atstovų išvyko iš valstijos taip protestuodami ir blokuodami naujo balsavimo Teksaso valstijoje įstatymo priėmimą.

Telieka pasidžiaugti, kad iš teikiamo įstatymo buvo išbrauktos tokios mintys, kuriuos teigia, kad kažkuri viena rasė ar lytis yra geresnė už kitas.

Po ilgų išgyvenusių moterų kampanijų, liepos 22-trąją Čekijos Senatas nubalsavo už kompensacijas Romų moterims, kurios 1996-2012 metais Čekoslovakijos ir Čekijos vyriausybių buvo privalomai ir neteisėtai sterilizuotos.

Moterys, kurių dauguma buvo romų tautybės, gimdymo metu ar po cezario pjūvio būdavo per prievarta verčiamos pasirašyti sutikimo dokumentus. Daugelio atveju joms nebūdavo net pranešama ką ir kodėl turi pasirašyti. Amnesty International tyrėjos apie Čekiją Barboros Černušákovos teigimu, tokie veiksmai yra šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas, įskaitant ir teisę nebūti kankinamam. Tai yra gėdingas tarpsnis Čekijos istorijoje.

Dešimtmečius nukentėjusios romų moterys turėjo gyventi su valdžios sukeltomis traumomis, tačiau jos niekada nenustojo kovoti už savo teises. Daugelis kovotojų jėgų sėmėsi iš kitų nuo sterilizacijos nukentėjusių moterų. O liepos 22 dienos balsavimas joms nutiesė kelią teisingumo link.

Nors vyriausybė 2009 metais atsiprašė nukentėjusiųjų, daugeliui to nepakako, todėl piniginė kompensacija pagelbės po tiek metų kančioje. Viena iš aktyvisčių ir nukentėjusių nuo sterilizacijos Elena Gorolová teigia, kad jokia piniginė suma nesugrąžins galimybės susilaukti vaikų, tačiau ši kompensacija yra svarbi teisingumui. Tačiau kova dar nesibaigė. Grupė savanorių yra pasiruošusi padėti moterims, kurios išgyveno šią tragediją, surinkti įrodymus ir išsiųsti prašymus kompensacijai gauti. Ir nors tai nebus lengva, šios moterys nusipelno tik geriausio.

Neteisėta sterilizacija prasidėjo su plačiai paplitusia Romų tautybės žmonių diskriminacija, kuri turėjo įtakos visuose jų gyvenimo etapuose: nuo mokyklų, iki įdarbinimo ir būsto įsigijimo. Visur, kur tik buvo įmanoma, romai patyrė rasinę segregaciją.

Po įstatymo priėmimo, išlikusios gyvos sterilizuotos moterys per trejus metus galės pateikti prašymą Sveikatos Ministerijai kompensacijai, kuri siekia 300,000 CZK  (apie 12,000 EUR), gauti.

Išvykstantis Vyriausiasis įgaliotinis Bosnijoje ir Hercegovinoje Valentin Inzko paskelbė naujus Bosnijos Kriminalinio Kodekso pakeitimus, kurie draustų neigti genocidą ir aukštinti karo nusikaltėlius.

Tie, kas viešai toleruoja, neigia ar bando pateisinti genocidą, nusikaltimus prieš žmoniją ar karo nusikaltėlius gali būti nuteisti nuo šešerių mėnesių iki penkerių metų kalėjimo.  

Prieš pasitraukiant ir savo vietą užleidžiant naujajam Vyriausiajam įgaliotiniui iš Vokietijos Christian Schmidt, Valentin Inzko pasinaudojo Deitono Taikos Sutarties 10 Straipsnio suteikta galia ir įteisino pataisas įstatyme, taip išreikšdamas savo susirūpinimą dėl Bosnijos ir Hercegovinos vyriausybėje vyraujančio požiūrio.

Valentin Inzko išreiškė susirūpinimą, kad: „Įžymus asmenys ir valdžios atstovai ir toliau teigia, kad buvusio karinio konflikto metu nebuvo vykdyta jokio genocido, nusikaltimų prieš žmoniją ir karo nusikaltimų. Politiniai veikėjai viešai kvestionuoja Tarptautinio Baudžiamojo teismo priimtų sprendimų buvusiai Jugoslavijai ir Bosnijos ir Hercegovinos Teismui teisėtumą ir viešai gerbia ar net giria nuteistus karo nusikaltėlius.“

Valentin Inzko taip pat teigia, kad kol nebus pripažinti karo nusikaltimai, ir nebus prisiimta atsakomybės už neapykantos kalbą, nusikaltėlių aukštinimą ir genocido neigimą, tol nebus ir susitaikymo tarp šalių: „Valdžios apatija karo nusikaltimams yra lyg barjeras trukdantis tarp tautų įsivyrauti taikai, susitaikymui ir gerinti pasitikėjimą, tuo pačiu užkertantis kelią saugiai ir taikiai Bosnijos ir Hercegovinos ateičiai.“

Įstatymas įsigalios 8 dienos po paskelbimo Office of the High Representative ofcialioje svetainėje ir 1 diena po paskelbimo oficialiame Bosnijos ir Hercegovinos leidinyje, kuriame yra skelbiami valstybės, savivaldybės ar tarptautinių organizacijų dokumentai, teisės aktai ir t.t.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *