TOP5 savaitės įrašai „Twitter“ | 07 23 – 07 30

„Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą per tweetus kartu

Antradienį Hiranao Honda, opozicinės Japonijos Konstitucinės Demokratijos Partijos narys, įteikė atsistatydinimo raštą Atstovų Rūmų vadovui dėl savo išsakytų netinkamų komentarų dėl lytinės pilnametystės amžiaus.

Per partijos narių suvažiavimą, gegužės 10 dieną, Honda pasisakė, kad jam tuoj sukaks penkiasdešimt metų ir, jei jis turės lytinius santykius su keturiolikmete, bus suimtas, net jei ji sutiks, kas, jo nuomone, yra labai keista ir nesąžininga.

Sulaukęs kritikos tiek iš savo partijos narių, tiek iš kitų politikų Hiranao Honda atsiprašė ir atsiėmė savo žodžius. Generalinis partijos sekretorius Tetsuro Fukuyama taip pat atsiprašė už daugelio partijos rėmėjų išdavystę ir skyrė papeikimą Hondai.

Tačiau po nesibaigiančios kritikos strėlių iš organizacijų ir grupių, kurios padeda nuo seksualinio smurto nukentėjusioms aukoms, partijos vadovai pradėjo svarstyti sunkesnės bausmės skyrimą. Taip Hondai buvo skirtas vienerių metų nušalinimas. Tačiau liepos 28 dieną Hiranao Honda atsistatydino.

„Aš iš visos širdies noriu atsiprašyti visų žmonių, kuriuos įskaudinau savo žodžiais. Ypač norėčiau atsiprašyti nuo seksualinio smurto nukentėjusių aukų, kurioms mano žodžiai galėjo iššaukti skaudinančius prisiminimus ir patirtis,“ teigė jis spaudos konferencijoje. 

Praėjusį sekmadienį, Olimpiados atidarymo ceremonijos metu, Kinijos žiūrovai vietoj žygiuojančių Taivano sportininkų išvydo komikų pasirodymą. Tačiau Kinijos televizijos transliuotojui Tencent nereikėjo taip stengtis bandant cenzūruot Taivano sportininkus. Jau daugiau nei 30 metų jie ne tik negali savęs įvardinti esant taivaniečiais, bet taip pat negali žygiuoti plevėsuojant Taivano vėliavai. Jie yra Kinijos Taipėjaus atstovai. Bet kas gi yra tas „Kinijos Taipėjus“?

1948-taisiai metais, kai valdžią užėmė Mao Dzedongo komunistų partija, tuometiniam vyriausybės lyderiui Čang Kaišekui teko sprukti iš žemyninės Kinijos į Taivano salą, kur buvo įkurta Kinijos Respublikos vyriausybė tremtyje. Taip Taivanas atsiskyrė nuo Kinijos Demokratinės Respublikos ir neoficialiai tapo nepriklausoma šalis. Tačiau Kinijos Liaudies Respublika nepripažino ir toliau nepripažįsta Taivano demokratijos ir laiko jį savo teritorija („Vienos Kinijos“ politika).

Iki šiol Kinija naudoja griežtą toną ir spaudimą šalims, kurios sulaužo protokolą ir bando užmegzti išskirtinius santykius su Taivanu. Tą galėjome pastebėti ir tuomet, kai Lietuva paskelbė atidaranti Taivano atstovybę Vilniuje.

1952-siais metais Olimpiada vyko Suomijoje. Kinijos Demokratinė Respublika pirmą kartą, po valdžios užėmimo, siuntė savo šalies atstovus, tačiau jų mažos delegacijos pasirodymas neatnešė nė vienos pergalės. Prie pralaimėjimų galėjo prisidėti ir tai, kad Kinijos sportininkai praleido varžybų pradžią ir Olimpiadoje pasirodė gerokai pavėluotai.

Į sekančias Olimpines žaidynes buvo pakviestos tiek Kinijos Demokratinė Respublika (Kinija), tiek Kinijos Respublika (Taivanas). Tačiau Pekinas atsisakė dalyvauti, griežtai nepritardamas Taivano pavadinimui.

Taip Kinija nebedalyvavo Olimpiadoje iki 1980-tųjų metų kai Olimpinis komitetas priėmė Nagojos rezoliuciją, kad Taivanas, tarptautinėse sporto varžybose, turi nuo šiol vadintis Kinijos Taipėjumi.

2018 metais buvo surengtas referendumas, kad Taivanas ir vėl galėtų dalyvauti po savo šalies vėliava, tačiau referendumas nepavyko. Taivaniečiai per daug bijo, kad priėmus tokią rezoliuciją, jų sportininkams nebus leidžiama dalyvauti jokiose sporto varžybose.

Sieros Leonės aktyvistai švenčia didį laimėjimą: valstybės parlamentas balsavo už mirties bausmės valstybėje panaikinimą. Tiesa, parlamento sprendimas taps įstatymu tik pritarus šalies prezidentui Julius Maada Bio, tačiau tai nėra laikoma problema, nes šalies vadovas išreiškė pritarimą šiam veiksmui dar vasarį. Tarptautinės organizacijos „Amnesty International“ Vakarų ir Centrinės Afrikos padalinio vadovė Samira Daoud sako, kad parlamento sprendimas sustiprins žmogaus teisę į gyvenimą: „Mirties bausmė yra žiauri, nežmogiška ir žeminanti, todėl ji negali būti priimtina mūsų pasaulyje“.

„Amnesty International“ naujausia ataskaita apie globalų mirties bausmių vykdymą parodė, kad Sieroje Leonėje užfiksuotų bausmių skaičius išaugo nuo 21 2019-siais iki 39 2020-siais. Svarbu paminėti, kad 2021-siais valstybėje nebuvo įvykdyta nei viena mirties bausmė: 2020-jų pabaigoje 94 Sieros Leonės piliečiams buvo paskirta mirties bausmė, 7 buvo atšauktos prezidento.

Lankydamasis Prancūzijos Polinezijoje, Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas teigė, kad Prancūzija yra „skolinga“ savo buvusiai kolonijai dėl atominių ginklų testavimo, vykdyto Ramiojo vandenyno teritorijoje 1960-1970 metais. Spaudos konferencijoje prezidentas kalbėjo apie norą nutraukti tylą ir atskleisti visą tiesą. „Aš prisiimu visą atsakomybę, noriu būti jums atviras.“

Šių metų kovą paskelbtas tyrimas atskleidė žalos, sukeltos vietinei populiacijai, mastą. Tarptautinės komandos vykdyta analizė susidėjo iš 2000 dokumentų, nuotraukų ir žemėlapių peržiūros bei interviu su Polinezijos gyventojais, Prancūzų kariuomenės atstovais ir kitais svarbiais asmenimis bei organizacijomis. Tyrėjai patvirtino, kad 90 procentų Polinezijos populiacijos buvo paveikti radioaktyvių medžiagų, kurios pasklido salų teritorijoje per atliktus atominius testus. Analizės autoriai teigia, kad Prancūzijos vyriausybė slėpė tikrąsias jų veiksmų pasekmes daugiau nei 50 metų.

Prezidento Makrono liudijimas yra dviejų dienų diskusijos Paryžiuje pasekmė, kurios metu vyriausybė pasižadėjo atskleisti visą žinomą informaciją „be jokių tabu“.

Pirmasis žmogus teistas pagal Honkongo kontraversišką nacionalinio saugumo įstatymą buvo pripažintas kaltu dėl terorizmo ir maištavimo kurstymo. Tong Ying-Kit buvo teisiamas po to, kai vairuodamas motociklą rėžėsi į būrį policijos pareigūnų. Vaikinas rankose laikė vėliavą su uždraustu protestuotojų šūkiu „Išlaisvinkime Honkongą, mūsų laikų revoliucija“. Tong atmetė kaltinimus, teigdamas, kad pats šūkis nekviečia maištauti. Nepaisant vaikino pasipriešinimo, antradienį jis buvo nuteistas – jam gresia kalėti iki gyvos galvos.

Žmogaus teisių grupės smerkia Tong paskirtą bausmę bei ruošiasi tolimesnėms byloms. Daugiau nei 100 žmonių buvo sulaikyti, kai įsigaliojo naujasis saugumo įstatymas, kuris yra Pekino susidorojimo su protestuojančia Honkongo visuomene dalis. Šiandien visi ryškiausi demokratijos gynėjai yra įkalinti, pasitraukę į užsienį ieškodami prieglobsčio arba priversti tylėti vyriausybės vadovaujamų organizacijų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *