TOP5 savaitės įrašai „Twitter“ | 07 30 – 08 06

„Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą per tweetus kartu

Pasibaigus Saudo Arabijos prezidentavimui G-20 (liet. Didžiojo dvidešimtuko) susitikimui, karalystės valdžios institucijos vėl sustiprino žmogaus teisių aktyvistų persekiojimą ir jiems paskiriamų mirties bausmių kiekį. Augantys skaičiai yra vertinami ypatingai priešiškai, nes prezidentavimo laikotarpiu žiaurūs veiksmai prieš disidentus buvo tapę retu reiškiniu. Pavyzdžiui, 2020 metais mirties bausmių skaičius sumažėjo 85 procentais, tačiau tarp 2021 metų sausio ir liepos mėnesių bent 40 žmonių buvo nužudyti – daugiau nei per visus 2020 metus.

Lynn Maalouf, „Amnesty International“ organizacijos atstovė, teigė, kad „trumpas atoslūgis, sutapęs su Saudo Arabijos prezidentavimu G-20 susitikimui praėjusį lapkritį, įrodo, kad reformos [karalystėje] tebuvo paprasčiausias viešųjų ryšių triukas.“ 2021 metų vasarį, princas Mohammed bin Salman pažadėjo, kad Saudo Arabija įtvirtins naujus įstatymus ir pakeis galiojančius, jog jo valdomoje valstybėje išaugtų teisingumas bei fundamentalių žmogaus teisių užtikrinimas. Tačiau valdžios institucijos lyg šiol nepateikė jokios informacijos apie žadėtas reformas bei jų poveikį.

Didžia grėsme Saudo Arabijos disidentams išlieka Specializuotas baudžiamasis teismas (ang. Specialised Criminal Court), kuriame nagrinėjamos bylos yra pagarsėjusios kaip neteisėtos, pažeidžiančios Saudo Arabijos bei tarptautinius įstatymus. Teismo sprendimu nuteistiesiems skiriamos mirties bausmės, jie dažnai įkalinami ilgiems laikotarpiams, o šie sprendimai grindžiami teisiamųjų „prisipažinimais“, kurie išgaunami kankinant.

Šiuo metu mažiausiai 39 žmonės yra kalinami valstybės kalėjimuose dėl įsitraukimo į aktyvizmą, žmogaus teisių veiklų vykdymą ar nepritarimo reiškimą.

Prasidėjo baltarusių kilmės aktyvisto Vital Šyšov nužudymo (vyras buvo rastas pakartas Kijeve rugpjūčio trečiąją dieną) tyrimas. Manoma, kad Šyšov nužudymas yra susijęs su jo įsitraukimu į politinį aktyvizmą. Marie Struthers, „Amnesty International“ atstovė, teigė, kad „jo nužudymo aplinkybės verčia manyti, kad tai dalis Baltarusijos valdžios institucijų vykdomos susidorojimo su taikiais protestuotojais politikos. Ukrainos institucijos privalo užtikrinti, kad tyrimo rezultatai bus paviešinti, o įtariamieji teisiami užtikrinant sąžiningas sąlygas.“

Šyšov buvo iš Baltarusijos į Ukrainą pasitraukęs disidentas. Prieglobstį suteikusioje valstybėje aktyvistas įkūrė NVO „Baltarusiški namai“ (ang. Belarusian House), kurios tikslas padėti dėl politinių represijų iš Baltarusijos bėgantiems žmonėms. Prieš žūtį, Šyšov pastebėjo, kad yra sekamas bei buvo informuotas apie Baltarusijos saugumo tarnybų tikslus, bet į tai nekreipė dėmesio. Vyro kūnas buvo rastas netoli jo namų esančiame parke po to, kai negrįžo išėjęs pabėgioti.

Šyšov likimas nėra toks vienintelis: per kelerius metus, ne vienas politinis pabėgėlis Ukrainoje buvo nužudytas arba išgyveno bandymus nužudyti. Ukrainos institucijos susilaukė daug kritikos dėl negebėjimo atlikti efektyvių bei baigtinių tyrimų.

Lankininkės An San pergalės ir laimėti du aukso medaliai Olimpiadoje sukėlė anti-feministinių komentarų bangą Pietų Korėjoje. Pašiepiančios žinutės internete, kritikuojančios ir vadinančios sportininkės šukuoseną feministiška yra augančio anti-feministinio požiūrio tarp Pietų Korėjos jaunuolių atspindys.

Augantis priešiškumas feministinėms idėjoms ir įstatymams, suteikiantiems daugiau teisių moterims, tapo viena aktualiausių temų Pietų Korėjos visuomenėje.

Po 1/16 pašalinimo turo laimėjimo moterų individualioje rungtyje, An San treneris žurnalistams uždraudė klausti „nereikalingų“ klausimų, taip parodydamas, kad komandos neaplenkė naujienos apie kontraversiją namuose.

Dar prieš žurnalistui spėjant užbaigti klausimą apie augantį priešiškumą internete, An San pati pareiškė, kad atsakinės tik su sportu ir Olimpiada susijusius klausimus.

Kai kurie Pietų Korėjos politikai ir garsenybės išreiškė savo palaikymą An San tiek žinutėmis, tiek savo trumpų plaukų šukuosenos nuotraukomis.

„Savo ryžtingu žvilgsniu, peršauk visus pasaulio išankstinius nusistatymus! Mes palaikome tave ir tavo trumpus plaukus,“ parašė tviterio žinutėje mažumos Teisybės partijos atstovas Sim Sang Jung.

Pasirodė ir kitų žinučių, kurios skatino Korėjos Lankininkų asociaciją apginti sportininkę nuo neapykantos internete.

Šiaurės Korėja pirmadienį griežtai sukritikavo tarptautinę nevyriausybinę organizaciją, kovojančią už žmogaus teises Pasaulyje, Human Rights Watch (liet. Žmogaus teisių stebėtojas) dėl jos liepos mėnesį išreikštos kritikos Kinijai už pabėgėlių repatriaciją. Šiaurės Korėja šią organizaciją pavadino „niekšiška, kurianti prieš žmogaus teises nukreiptą sąmokslą, organizacija“.

Liepos mėnesį Human Rights Watch išreiškė susirūpinimą po to kai Kinija išsiuntė apie 50 pabėgėlių iš Šiaurės Korėjos atgal į jų tėvynę. Šiaurės Korėjoje jų laukė neteisėti sulaikymai bei kankinimai. Po sienų su Pchenjanu atidarymo baiminamas, kad dar daugiau pabėgėlių gali sulaukti tokio pačio likimo.

„Kalbant apie Human Rights Watch, tai niekšiška žmogaus teisių organizacija, kuri kuria sąmokslus prieš žmogaus teises, įvardijanti save kaip tarptautinė organizacija, tačiau dalyvaujanti prieš Kiniją nukreiptoje kampanijoje, kurią koordinuoja Jungtinės Amerikos Valstijos,“ pareiškė Šiaurės Korėjos vyriausybė savo oficialiame internetiniame puslapyje.

Vyriausybė taip pat išreiškė kritiką organizacijai, kad ji esą meluojanti apie „tikrąją“ žmogaus teisių padėtį Kinijoje, skleidžianti melagingas naujienas apie žmogaus teisių pažeidimus Honkonge, Tibete ir uigūrų autonominiame regione Sindziange.

Tuo tarpu Human Rights Watch tvirtina, kad Kinijos vyriausybė šiuo metu yra įkalinusi apie 1170 pabėgėlių iš Šiaurės Korėjos.

Liepos 30 dieną Jungtinių Tautų ekspertai paragino vyriausybes imtis griežtų priemonių ir sustabdyti neapykantos kalbą ir nusikaltimus nukreiptus prieš romų tautybės asmenius ar kitas mažumas. Romai nebeturėtų tapti politikų atpirkimo ožiais, ar būti demonizuoti ir tapti lengvais taikiniais socialiniuose tinkluose.

„Valstybės turi aktyviau kovoti su augančiais netolerancijos ženklais ir išpuolius nukreiptus tiek prieš romus, tiek prieš kitas mažumas, ypatingai atkreipdamos dėmesį į neapykantos kalbos nusikaltimus socialiniuose tinkluose. Yra skaudu, kad po beveik 80 metų po Romų genocido Antrojo pasaulinio karo metu mažumos, ypač romai Europoje ir kitose pasaulio šalyse, susiduria su augančia politikų ir kitų neapykantos kalba, nukreipta būtent prieš juos. Mes jau matėme kas nutiko, kai Žydų mažumos atstovai Nacių Vokietijoje buvo apibūdinami kaip svetimi ir priešiški Vokietijos visuomenei, kultūrai ir vertybėms. Šiandien romai ir vėl susiduria su panašia, tautas dalijančia retorika,“ pareiškė Fernand de Varennes, Jungtinių Tautų Specialusis pranešėjas kalbėdamas apie dabartinę mažumų padėtį ir iškylančius iššūkius.

Jis taip pat paragino pasaulio valstybes daugiau kalbėti ir mokyti apie Romų tautos genocidą bei socialinę atskirtį ir diskriminaciją su kuria romai susiduria ir šiandien. Valstybės taip pat turėtų atkreipti dėmesį į neapykantos nusikaltimus Europoje ir socialiniuose tinkluose romus demonizuojančius neapykantos kalbą.

Romų Holokausto Atminimo diena rugpjūčio 2-trąją pažymi 1944 metų naktį, kai apie 3000 romų vaikų, moterų ir vyrų iš Aušvico koncentracijos stovykloje įkurtos „Čigonų šeimų stovyklos“ buvo nužudyti dujų kamerose.  Šia diena yra paminimos visos Romų tautybės aukos, nužudytos Nacių Vokietijos ir jos sąjungininkų Antrojo pasaulinio karo metu. Nors nėra žinoma tikslaus aukų skaičiaus, yra manoma, kad buvo išnaikinta maždaug nuo 25 iki 50 procentų iš tuomet Europoje gyvenusių 1 – 1,5 milijonų Romų tautybės piliečių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *