TOP5 savaitės įrašai „Twitter“ | 08 13 – 08 20

„Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą per tweetus kartu

Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertė įspėjo dėl „kultūrinės nelaimės“ Talibano valdomame Afganistane. Ji pareikalavo JAV staigiai reaguoti ir suteikti reikiamą pagalbą žmogaus teisių aktyvistams, įskaitant ir dirbančius dėl moterų ir kultūrinių teisių, bei menininkams, norintiems palikti valstybę.

„Apgailėtina, kad pasaulis nusigręžė nuo Afganistano, palikdamas likimo valiai fundamentalistiškos Talibano grupuotės gniaužtuose, ypatingai žinant apie jų anksčiau vykdytus žmogaus teisių nusikaltimus. Yra gausu įrodymu, kad kai grupuotė buvo valdžioje, buvo vykdomas lyties apartheidas, žiaurios bausmės ir sisteminė kultūros destrukcija“ – sakė Karima Bennoune, Jungtinių Tautų Kultūrinių teisių reporterė.

Specialistė teigė, kad ji didžiai nerimauja dėl informacijos apie Talibano nusikaltimus, kaip išpuolius prieš mažumas, žmogaus teisių gynėjos pagrobimą, menininko nužudymą bei draudimą moterims įgyti išsilavinimą ir dirbti. Bet kokie bandymai pateisinti šiuos veiksmus prisidengiant afganų kultūra turėtų būti nuneigiami, sakė ji. 

Bennoune taip pat pabrėžė, kad Talibano kultūros pareigūnai 2001 metais užpuolė ne tik Bamijano Budas – istorinį graikų budistinio meno paminklą, – bet ir valstybės nacionalinį muziejų; tada buvo sunaikinta tūkstančiai itin svarbių eksponatų. Grupuotė taip pat uždraudė daugybę kultūrinių praktikų, kaip muziką.

Jungtinių Tautų atstovės teigimu, Talibano valdžios uzurpavimas labiausiai paveiks Afganistano žmones, tačiau taip pat apsunkins kovą prieš fundamentalizmą ir ekstremizmą bei jų kenksmingas pasekmes pasaulio kultūroms, globalioms žmogaus teisėms ir saugumui.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertai turėtų vadovauti nepriklausomam tarptautiniam Bangladešo saugumo tarnybų sukeltų dingimų tyrimui. Jungtinių Tautų vadovai, aukotojai ir prekybos partneriai turėtų įdėti daugiau pastangų, jog Bangladešo saugumo tarnybų viršūnės prisiimtų atsakomybę už savo veiksmus, nustotų vykdyti žmonių pagrobimus ir užkirstų kelią kitiems nusikaltimams.

Bangladešo žmogaus teisių grupės skelbia, kad nuo 2009 metų, kai ministras pirmininkas Hasina pradėjo eiti pareigas, dingo 600 žmonių. Kol vienos aukos buvo paleistos arba dalyvavo teismo procesuose po savaičių ar mėnesių slapto įkalinimo, kitos tapo nužudymo aukomis, pridengiamomis mirčių per susišaudymą „fasadu“. Tikslūs duomenys lyg šiol nėra prieinami. Dauguma aukų buvo šiuo metu valdančios „Awami Lygos“ (ang. Awami League) vyriausybės kritikai.

Bangladešo vyriausybė nuolatos neigia, kad jos saugumo tarnybos vykdo prievartinius dingimus. Dauguma aukų šeimų pasakoja apie tiesioginius policijos atsisakymus pradėti tyrimus arba registruoti bylą, kartais netgi cituodami „įsakymus iš viršaus“.

Trečiadienio vakare Europos Komisija išleido bendrą pareiškimą dėl moterų ir mergaičių padėties Afganistane.

Be Europos Sąjungos valstybių, šis pareiškimas buvo kartu pasirašytas Albanijos, Australijos, Brazilijos, Kanados, Čilės, Kolumbijos, Kosta Rikos, Ekvadoro, Salvadoro, Hondūro, Gvatemalos, Šiaurės Makedonijos, Naujosios Zelandijos, Norvegijos, Paragvajaus, Senegalo, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų.

Pasak šio pareiškimo, valstybės yra susirūpinusios dėl afganių moterų ir mergaičių padėties šalyje po Talibanų įsigalėjimo Afganistane, jų teise į mokslą ir judėjimo laisvę. Šalys kviečia tuos, kurie yra valdžioje, užtikrinti jų apsaugą.

Afganų moterys ir mergaitės, ir visi Afganistano piliečiai nusipelno gyventi saugiai ir oriai, saugioje šalyje. Bet kokia diskriminacija ir prievarta turėtų būti išvengta. Tarptautinė bendruomenė yra pasiruošusi suteikti humanitarinę pagalbą ir paramą, kad afganų balsai būtų išgirsti.

Tarptautinė bendruomenė atidžiai stebės kaip būsimoji vyriausybė užtikrina teises ir laisves, kurios per pastaruosius 20 metų jau spėjo tapti moterų ir mergaičių Afganistane kasdienybe.

Argentina – pirmoji valstybė Pietų Amerikoje įteisinusi socialinei lyčiai neutralius pasus. Translyčiai ir non-binary (žmogus, kurio lytinė tapatybė yra tarp dviejų tradicinių lyčių arba už jų ribų) piliečiai dabar galės pasirinkti prie savo lyties M (vyras), F(moteris) arba X.

Prezidentas Alberto Fernández teigia, kad visi argentiniečiai nuo šiol galės pasirinkti iš trijų socialinę lytį reprezentuojančių ženklų tiek pase, tiek Nacionaliniuose Tapatybės dokumentuose (DNI). Pastarasis yra išduodamas gimus, o ID kortelės/pasai turi būti atnaujinami kas 15 metų. Pasak prezidento, šis įstatymo pakeitimas yra skirtas visiems piliečiams, kurie jaučiasi nesuprasti binarinės lyties sistemos.

„Mes turime atverti širdis ir protą ir suprasti, kad yra daugiau būdų mylėti ir būti mylimiems, ir kad yra daugiau tapatybių socialinių lyčių, ne tik binarinė moters ir vyro lytys, kurios turi būti gerbiamos, kurios egzistavo visados, ne tik šiuolaikinėje visuomenėje. Tiesiog ankščiau jos buvo slepiamos“ sakė prezidentas progresyviam naujienų laikraščiui Democracy Now

Paskelbiant šią naujieną konferencijoje, kartu su prezidentu dalyvavo ir Moterų, socialinės lyties ir įvairovės ministrė Elizabeth Gómez Alcorta. Ji teigė, kad šis nuosprendis įteisinti neutralios lyties pasirinkimą identifikacijos dokumentuose, siekia sukurti ne tik lygią, bet ir visus piliečius apimančią visuomenę. 

Argentina bus pirmoji regione leidžianti savo piliečiams pasuose pasirinkti lytį „X“. Pasaulyje yra dar kelios šalys, kurios pase leidžia pasirinkti iš daugiau nei dviejų socialinių lyčių, tai Australija, Bangladešas, Danija, Nepalas ir Naujoji Zelandija.

Argentina jau kurį laiką yra regiono lyderė, suteikianti LGBTQ+ bendruomenei vis daugiau teisių ir laisvių. 2012 metais, šios šalies vyriausybė išleido Lyčių Teisių įstatymą, kurio dėka translyčiai įgavo teisę pasikeisti savo lytį be jokių daktarų nutarimų. Piliečiams, kurie priklauso Argentinos sveikatos sistemai, šis įstatymas taip pat garantuoja nemokamą lyties įtvirtinimo rūpinimąsi, įskaitant hormonų terapiją bei operacijas.

Vokietijos sveikatos ministras sukritikavo Romos Katalikų Bažnyčią, kuri atsisako palaiminti tos pačios lyties santuokas.

Jens Spahn, kuris 2017 vedė savo partnerį Daniel Funke, apibūdino savo santykius su bažnyčia protarpiais esant sudėtingais. Ministras teigia žinantis, kad bažnyčia per ilgą istorijos laikotarpį pridariusi daug klaidų, tačiau nors ir yra homoseksualus, tikėjimas jam yra svarbus ir yra giliai įsišaknijęs.

„Du tos pačios lyties asmenys mylintis vienas kitą, tikintys, prašantys bažnyčios palaiminti pažadus būti kartu amžiams ir varge ir skurde, yra bažnyčios atstumiami ir atmesti. Tuo tarpu yra kunigų, kurie laimina jūrų kiaulytes ar motociklus. Tai mane erziną ir nervuoja….Tačiau aš nežadu nusisukti nuo savo tikėjimo ar bažnyčios,“ teigia Jens Spahn.

Kovo mėnesį Vatikano Ortodoksijos biuras, Tikėjimo doktrinos kongregacija, išleido dokumentą, kuriuo pareiškė, kad katalikų kunigai negali palaiminti tos pačios lyties santuokų, kadangi Dievas negali palaiminti „nuodėmės“.

Po kelių mėnesių, stipri ir progresyvi Vokietijos katalikų bažnyčios atšaka viešai nepakluso oficialiam Šventojo Sosto pasisakymui pasiūlydama daugiau nei 100 bažnyčių visoje šalyje suteikti palaiminimą tos pačios lyties santuokoms. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *