TOP5 savaitės įrašai „Twitter“ | 09 03 – 09 10

„Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą per tweetus kartu.

Turtingose Arabijos pusiasalio šalyse dirba milijonai emigrantų iš Afrikos, Azijos bei ekonomiškai silpnesnių Arabijos valstybių, atliekantys mažai apmokestinamus darbus statybose, turizmo sektoriuje bei namų ūkiuose. Saudo Arabija yra pagrindinė kryptis, kuria vyksta darbo migrantai iš Filipinų. Tačiau dalis iš jų, kaip Edelyn Eborda Astudillo, apie kurią rašė „The Guardian“, taip ir negrįžo namo.

Darbo migrantai yra įdarbinami Arabijos pusiasaliui priklausančiose valstybėse remiantis „kafala“ sistema. Pagrindinis sistemos aspektas – migrantų teisinis statusas patampa priklausomas nuo darbdavių. Darbdaviai iš daugumos įdarbintųjų atima jų pasus bei riboja judėjimą šalyje. Tai išlieka dažna praktika, nepaisant fakto, jog šie veiksmai yra nelegalūs daugumoje Arabijos pusiasalio valstybių (Saudo Arabijoje buvo uždrausti 2015 metais). Nepaisant pozityvių pokyčių, namų ūkių darbuotojai ir toliau išlieka už darbo įstatymo ribų, o keletas įstatymų reformų, kaip teigia „Human Rights Watch“, įteisino diskriminaciją prieš moteris. Jei namų ūkio darbuotojas sulaužo sutartyje įtvirtintus susitarimus ir išvyksta, ar pabėga, jei yra smurto auka, tai traktuojama kaip nusikaltimas.

„Kafala“ sistema yra aršiai kritikuojama humanitarinių organizacijų: „Human Rights Watch“ ją vadina žiauria ir išnaudojančia darbuotojus.

JT žmogaus teisių ekspertai kreipėsi į JAV, prašydami suteikti pagalbą ir apsaugą Afganistano žurnalistams ir medijos darbuotojams. Daugelis jų bijo dėl savo gyvybių ir ieško prieglobsčio užsienio valstybėse. Kaip galimus veiksmus ekspertai įvardijo vizų išdavimą, pagalbą evakuojantis ir „atviras“ sienas tiems, kurie nori palikti Afganistaną.

Per praėjusius mėnesius Talibano valdomose teritorijose padaugėjo užfiksuotų žurnalistų bei jų šeimos narių nužudymų, reidų namuose, grasinimų bei baimės kurstymo. Ši informacija kelia ypatingą susirūpinimą, žinant, jog Afganistanas lyg šiol buvo viena iš valstybių, kurioje žurnalistai patirdavo didžiausią grėsmę. JT ekspertai taip pat pabrėžė, kad moterys, dirbančios medijos sektoriuje, yra ypač ryškūs taikiniai; tam pakanka, jog jos dirba ar paprasčiausiai įsitraukia į visuomeninį gyvenimą.

JT ekspertai taip pat kreipėsi į JT Žmogaus teisių tarybą, turinčią prevencijos funkciją, jog ši sudarytų mechanizmą, skirtą stebėti bei tirti tokio tipo žmogaus teisių nusikaltimus. JAV bei JT privalo dirbti kartu, jog būtų išsaugota Afganistano žodžio bei medijos laisvė – daug pastangų ir laiko reikalavęs progresas.

Rugsėjo 6-tąją praėjo lygiai vieneri metai po 19-mečio Salman Tepsurkaev priverstinio dingimo. Vaikinas buvo Telegram kanalo 1ADAT, kuris siekia atskleisti nusikaltimus prieš žmogaus teises Čečėnijoje, moderatorius. Salman likimas ir buvimo vieta yra išlieka nežinomos, kaip ir informacija ar jis gyvas, ar miręs.

Diena po pagrobimo, kurį, manoma, įvykdė Čečėnijos policijos pareigūnai, socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašas, kuriame Salman buvo seksualiai išnaudojamas dėl savo prisidėjimo prie 1ADAT kanalo. Tačiau po šio ir dar kelių vaizdo įrašų įkėlimo, bet kokios informacijos teikimas apie vaikino likimą ir buvimo vietą pasibaigė. Iki šiol atsakingi pareigūnai nesiėmė nė vieno žingsnio išaiškinant Salman dingimo ir kankinimo bylą.

Salman Tepsurkaev drąsiai ėmėsi visų įmanomų veiksmų ir būdų norėdamas atskleisti Čečėnijos pareigūnų vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, tokius kaip kankinimai, pagrobimai, korupcija ir t.t. Tačiau šiuo metu net nežinoma ar Salman dar vis gyvas.

Norėdami užgniaužti žodžio laisvę, Čečėnijos pareigūnai pakaitomis naudoja visuotinį ir viešą pažeminimą bei kankinimus. Skaudžiausia, kad tie, kurie vis dėlto išdrįso pasipriešinti, kovoti už žmogaus teises ir kritikuoti valdžią, buvo įkalinti, nukankinti, pagrobti ar nužudyti. 

Iškilus didelei grėsmei Šiaurės Korėjos ekonomikai, dėl nuo pandemijos pradžios uždarų sienų su kaimynais, jos lyderis Kim Jong Unas išreiškė padėką šalies jaunimui, kuris „savo noru“ nusprendė prisidėti prie sunkaus darbo laukuose ir taip sustabdyti ekonomikos nuosmukį. Pasak lyderio, šis darbas taip pat padės išlaikant Šiaurės Korėjos unikalią kultūrą, „išvalant“ ją nuo kitų kultūrų įsiskverbimo.

Toksai Šiaurės Korėjos sunkaus darbo pateisinimas nėra naujiena. Sunkus darbas yra naudojamas įvairiems projektų, kuriuos Kim Jong Uno įvardijo kaip prioritetinius, įgyvendinimui, pavyzdžiui, kalnakasyba, žemdirbystė ar statybos. Tokie projektai padeda pakelti produktų gamybą Šiaurės Korėjos viduje ir yra ypač svarbūs šiuo laikotarpiu, kai prekyba su kitomis šalimis yra beveik neįmanoma.

Tačiau tokia „savanorystė“ šachtose, fermose ar statybų aikštelėse iš tikro yra priverstinė mobilizacija nepakeliamam, ypač sudėtingų ir žiaurių sąlygų, ilgo laikotarpio darbui, kuris yra dažniausiai yra net neapmokamas arba apmokamas mažu atlygiu. Nors pareiškime Kim Jong Unas tai įvardijo kaip „savanoryste“, žmones, atsisakę dirbti, priklausomai nuo jų asmeninių lojalumo išraiškų įrašų, pažįstamų rato, ar gebėjimo papirkti, gali sulaukti rimtų bausmių – nuo kankinimų iki ilgalaikio įkalinimo.

Šios savaitės žinutė jaunimui yra pirmoji po balandžio mėnesį paskelbto „Jaunimo žodžių, veiksmų, šukuosenų ir rūbų“ įsakymo, kuriuo Kim Jong Unas uždraudė žiūrėti, skaityti ir klausyti valdžios pareigūnų nesankcionuotų vaizdo įrašų, tekstų ir tinklalaidžių ar radijo laidų. Jaunimui taip pat buvo uždrausta mėgdžioti pietų korėjiečių kalbėjimo manieras, aprangą ir šukuosenas. Šiaurės korėjiečiams buvo liepta priimti tokį gyvenimo stilių, kuris išreikštų lojalumą Šiaurės Korėjai, kuris būtų paremtas socialistine santvarka ir sektų valdžios įstatymus (ir propagandą).

Tokia Šiaurės Korėjos valdžios praktika pažeidžia pagrindinius tarptautinio darbo įstatymo ir žmogaus teisių principus. Šiaurės Korėja išlieka viena iš nedaugelio valstybių nesanti Tarptautinės darbo Organizacijos (International Labour Organization (ILO)) nare. Prisidėjimas prie jos padėtų sumažinti nevaldomus žmogaus teisių pažeidimus ir išreikštų bent kokią pagarbą dirbančiam jaunimui.

Šią savaitę Amnesty International paskelbtas raportas paneigia kai kurių vyriausybių išsakytą nuomonę, kad pabėgėliams jau yra saugu grįžti į Siriją. Organizacijos surinkta informacija parodė, kad sugrįžę sirai gali būti sulaikyti, dingti, būti kankinami ar seksualiai išnaudojami.

„Vien tai, kad pabėgėliai paliko Siriją jiems gali užtraukti vyriausybės persekiojimą ar net gyvybę grįžus,“ teigia Amnesty International pabėgėlių ir migrantų teisių tyrėja Marie Forestier.

Raportas įamžino 66 sirų,  įskaitant ir 13 vaikų, patirtis grįžus atgal į Siriją 2017 – 2021 metais. Duagiausia pabėgėlių grįžo iš Libano, Rukbano (teritorijos tarp Jordanijos ir Sirijos sienų neoficialus pavadinimas), Prancūzijos, Vokietijos, Turkijos, Jordanijos ir Jungtinių Arabų Emyratų. Iš apklaustųjų, 5 žuvo sulaikyti pareigūnų, o 17-kos būvimo vieta iki šiol nežinoma.

Švedijos ir Danijos valdžios, nusprendusios, kad Sirijos sostinė Damaskas ir gretimi regionai yra saugūs, pradėjo atšaukinėti sirų šeimoms suteiktus leidimus gyventi jų šalyse. Tuo tarpu Libano ir Turkijos vyriausybės pradėjo spausti ir taip sunkiomis sąlygomis gyvenančius pabėgėlius grįžti atgal. Yra žinomas ne vienas Turkijos valdžios priverstinis Sirijos piliečių deportacijos atvejis.

„Valstybės, tikinčios, kad Sirija yra saugi, sąmoningai ignoruoja žiaurią realybę šalyje ir dar kartelį palieka pabėgėlius melstis už savo gyvybę,“ teigia Forestier.

Viena pabėgėlė iš Sirijos, slapyvardžiu Noor, su dviem vaikais bandė grįžti atgal į gimtinę iš Libano, kai buvo sulaikyti ir įkalinti sienų apsaugos pareigūnų, Noor nepavyko pabėgti ir nuo seksualinio išnaudojimo. Amnesty International ji teigė, kad pareigūnai klausė jos, kodėl ji paliko Sirija, ar jai Sirija nepatinka dėl Bashar al-Assad?. Jie taip pat apkaltino Noor esant teroriste ir pasakė, kad Sirija nėra viešbutis į kurį gali atvykti ir išvykti kada tik panorėjus.

Pilietinis karas Sirijoje jau nusinešė daugiau nei pusę milijono gyvybių ir privertė daugiau nei milijoną gyventojų bėgti iš savo gimtinės.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *