TOP5 savaitės įrašai „Twitter“ | 10 29 – 11 05

Kiekvieną savaitę „Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą per tweetus kartu!

Lenkijoje tęsiasi vieni didžiausių protestų šalies istorijoje, nukreipti prieš teismo nuosprendį, kuris numato dar griežtesnius aborto įstatymus, kas, pasak nevyriausybinės organizacijos Human Rights Watch atstovės, grubiai pažeidžia moterų reprodukcines teises. Dabartinis teismo nuosprendis numato abortų sugriežtinimą ir uždraudimą kai yra diagnozuojama didelė pavojingų apsigimimų tikimybė, o būtent tokie atvejai užima didžiąją dalį abortų atliekamų Lenkijoje. Dabartiniai Lenkijos aborto įstatymai yra vieni iš konservatyviausių visoje Europos Sąjungoje, o 2016 m. buvo siūloma visiškai uždrausti abortus šalyje. Tačiau pasak Lenkijos mokslų akademijos tyrėjos Anna Wójcik, teismo nuosprendžio atidėjimas tėra klaidinantis politinis sprendimas, nes teismo nuosprendžiai dažniausiai yra priimami iš karto.

Jungtinėse Amerikos Valstijose įtampa ir politinė priešprieša tarp Amerikiečių, palaikančių skirtingas puses 2020 Prezidento rinkimuose, anot NVO Amnesty International peraugo į rinkėjų bauginimą. Aplink balsavimo vietas besiburiančios ginkluotosios politinę dešinę palaikančios grupuotės (angl. vigilante/militia groups), kurios neturi jokios teisinės galios perimti teisėsaugą į savo rankas, pasak žmogaus teisių gynėjų yra tiesioginis pilietinio smurtinio elgesio katalizatorius. Svarbu paminėti, kad JAV yra legalu nešiotis ginklus, nes tai yra apsaugota antrąja JAV Konstitucijos pataisa, kuri numato piliečių teisę turėti ir nešioti šaunamąjį ginklą. Beje, kai kurios valstijos turi tam tikrus numatytus apribojimus, pvz.: draudžia atvirai nešiotis ginklus viešumoje. Amnesty International neseniai atliktame tyrime apie taikius protestus, kurie šiais metais gausiai nuvilnijo Ameriką, pabrėžia, kad policija nėra pakankamai efektyvi ir nesugeba tinkamai apsaugoti taikių protestuotojų nuo minėtų ginkluotųjų grupuočių. Tačiau policijos padėtis yra kėbli, nes tiek protestuotojai, tiek ginkluotuosios grupuotės išreiškia savo teises, kurios yra apgintos JAV Konstitucijoje.

Nuo 2017 m. Nigerijoje vykę protestai (žinomi pagal savo moto “End SARS”) tiesiogiai nukreipti prieš policijos žiarumą ir Specialų kovos su apiplėšimais būrį (angl. Special Anti-Robbery Squad (SARS)), kuris yra kritikuojamas dėl neteisminių žmogžudysčių, kankinimo, pagrobimų, nelegalios organų prekybos, prievartavimu ir kitų su žmogaus teisėmis susijusių  nusikaltimų, per šių metų spalio mėnesio protestus nusinešė bent 12 taikių protestuotojų gyvybes. Tiesa, nors Nigerijos valdžia ir sutiko su reikalavimais išformuoti SARS, protestai buvo sutikti su dar daugiau policijos jėgos panaudojimu bei naujo panašaus policijos vieneto sukūrimu.  Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertai ragina Nigeriją pradėti protestų metu policijos atliktų žudymų ir kitų žmogaus teisių pažeidimų nepriklausomus tyrimus. Ekspertai pabrėžia, kad sistemingas policijos žiaurumas ir pernelyg didelės jėgos panaudojimas šalyje yra kaip niekada sunkiai suvaldomas, reikalauja viešai paskelbti ankstesnius žmogaus teisių pažeidimų tyrimus bei užtvirtinti Nigerijos gyventojų teisę į taikius protestus ir teisingumą.

Rusijoje koronaviruso atvejų sparčiai daugėja, bet taip pat ir valdžios siekis užtildyti gydytojus ir nuslėpti krizinę situaciją šalyje. Kenneth Roth, Human Rights Watch direktorius, pareiškė, kad cenzūra nėra sveikatos apsaugos strategija. Sveikatos darbuotojai skelbia apie nepakankamą naujų atvejų registravimą, asmeninių apsaugos priemonių, ligoninės lovų bei medicininio personalo stygių. Spalio 28 d. Rusijos sveikatos apsaugos ministerija įsakė, kad visi vieši komentarai susiję su COVID-19 turi būti iš anksto patvirtinti ministerijos spaudos tarnybos. Tačiau tai tiesiogiai pažeidžia žodžio laisvę ir teisę į informaciją, kas kelia didelę grėsmę sėkmingai kovai su pandemija ir jos pasekmėmis.

Kalnų Karabacho regione nuo rugsėjo besitęsiantis konfliktas tarp Armėnijos ir Azerbaidžiano, kuris jau pareikalavo daugiau nei 1,000 gyvybių, bei nesibaigiančios atakos prieš gyventojus gali prilygti karo nusikaltimams, anot Jungtinių Tautų Vyriausiosios Žmogaus Teisių Komisarės. Atakos tankiai apgyvendintose vietovėse, virš mokyklų, ligoninių ir kitų svarbių socialinių vietų, pažeidžia tarptautinę humanitarinę teisę, kitaip dar vadinama ginkluotų konfliktų teisė arba karo teisė. Pasak Komisarės, apie 40,000 Azerbaidžianiečių tapo laikinai perkeltaisiais asmenimis ir net apie 90,000 Armėnų iš konflikto zonos pabėgo į Armėniją.

Goda Savickaitė

Humanitarinis bendradarbiavimas, lyčių lygybė, diskriminacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *