„Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą per tweetus kartu!
Prieš metus nuaidėjo kraupi istorija, vadinamoji „Baby River“ byla, galinti atnešti reikšmingų pokyčių žmogaus teisių srityje. 2019 metais Filipinuose už neteisėtą šaunamųjų ginklų laikymą buvo suimta 23-ejų metų žmogaus teisių aktyvistė, Manilos miesto jaunimo lyderė ir kelių organizacijų, siekiančių kovoti su skurdu, įkūrėja Reina Mae Nasino. Mergina buvo suimta nėščia, tačiau pagimdžius kalėjime Nasino prašymas vienerius metus matytis su kūdikiu ir maitinti jį krūtine buvo atmestas, nepaisant galimų sveikatos padarinių jai ir jos kūdikiui. Kūdikis, susirgęs plaučių uždegimu, mirė sulaukęs vos trijų mėnesių amžiaus, o dalyvauti jo laidotuvėse ir kitu būdu atsisveikinti Manilos kalėjime naujagimio motinai taip pat nebuvo sudaryta galimybė.
Šią savaitę, gruodžio 15 d., Nacionalinė žmonių teisininkų sąjunga (angl. The National Union of Peoples’ Lawyers) pateikė peticiją, kuria, kaip teigia pati organizacija, tikimasi padėti užtikrinti, kad nė vienos motinos ir vaiko teisės nebūtų pamintos taip, kaip “Baby River” byloje – ne tik nesilaikant elementarių įstatymų, tačiau taip pat ir neatsižvelgiant į galestingojo teisingumo principus. Peticijoje akcentuojamos teisingumo sistemos spragos ir priemonės, kuriomis būtų sudaryta galimybė jų išvengti, siekiant, kad tokie atvejai kaip “Baby River” byla nebepasikartotų.
Vengrijos Parlamentas lapkričio 15 d. patvirtino įstatymo projektą, kuris numato šalies Konstitucijos pataisas, dar labiau sustiprinančias tradicinės šeimos sąvoką, pabrėžiant santuoką galimą tik tarp vyro ir moters. Pasak Vengrijos Amnesty International direktoriaus David Vig, tai yra liūdna diena ne tik LGBTQ bendruomenei, bet žmogaus teisėms apskritai. Šios pataisos taip pat draudžia įsivaikinti ir globoti vaikus nesantuokinėse šeimose, kas tiesiogiai draudžia homoseksuolioms poroms, kurios pasak dabartinės Vengrijos Konstitucijos negali susituokti, įsivaikinti ir globoti vaikus. David Vig tai vadina diskriminacinėmis ir homofobinėmis pataisomis. Žmogaus teisių atstovai yra sunerimę dėl šių pataisų pasekmių, kurios tik dar labiau pagilins visuomenės stigmatizaciją ir diskriminaciją seksualinės orientacijos atžvilgiu bei toliau kels grėsmę LGBTQ bendruomenės teisėms bei beglobių vaikų saugumo ir sveikatos situacijai šalyje.
JT Vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet išreiškė kritiką dėl gruodžio 12 d. nužudyto Irano aktyvisto ir žurnalisto Ruhollah Zam. Žinomas kaip naujienų kanalo Amad įkūrėjas, jis buvo nuteistas mirties bausme ir po keturių dienų pakartas dėl to, kad, pasak teismo nuosprendžio, jis šnipinėjo, kurstė smurtą bei aktyviai pasisakė prieš Irano režimą. JT Vyriausioji žmogaus teisių komisarė pabrėžia, kad Ruhollah Zam buvo sulaikytas už Irano ribų, kas galimai prilygsta pagrobimui.
Šis ir panašūs atvejai šalyje, nukreipti prieš Irano aktyvistus ir protestuotojus, tolygu Irano įsipareigojimų, numatytų Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, kuris yra Tarptautinio žmogaus teisių bilio dalis (JT Generalinės Asamblėjos 217 (III) rezoliucija), pažeidimams. Tarp įsipareigojimų svarbu paminėti užtikrinti teisę į gyvenimą bei žodžio ir saviraiškos laisvę. M. Bachelet kreipiasi į Irano valdžią ir reikalauja nedelsiant paleisti visus nelegaliai sulaikytus žmones, kurie reiškia kritiką režimui ar kitaip išreiskia savo teises, užkirsti kelią aktyvistų persekiojimui bei savavališkam mirties bausmių paskyrimui, kas tiesiogiai prieštarauja žmogaus orumui ir turėtų būti naudojama tik kaip paskutinė priemonė, skirta labai žiaurių nusikaltimų bausmėms. Taip pat, teisingo teismo proceso principai ir teisė apskųsti teismo sprendimą privalo būti užtikrinti, kas aiškiai nebuvo atlikta Ruhollah Zam atveju.
Jungtinių Tautų specialioji pranešėja apie žmogaus teisių gynėjus Mary Lawlor išreiškė kritiką dėl prastos žmogaus teisių gynėjų ir advokatų situacijos Kinijoje. Su žmogaus teisėmis susijusių profesijų atstovai ir toliau yra nelegaliai sulaikomi, kankinami, ar pradanginami, kaip, pavyzdžiui, Chang Weiping, kuris buvo dingęs 10 dienų, tik vėliau paaiškėjus, jog jis buvo sulaikytas ir kankintas šalies saugumo pajėgų atstovų. Anot M. Lawlor, žmogaus teisių atstovų padėtis nė kiek nepagerėjo nuo 2015 m., kai šalyje įsigaliojo nacionalinio saugumo priemonė, žinoma kaip „Susidorojimas 709“ (angl. 709 Crackdown), kuri faktiškai pradėjo kriminalizuoti su žmogaus teisėmis susijusias profesijas bei imtis žmogaus teises pažeidžiančių priemonių, skirtas nutildyti jų atstovus. Nepaisant to, Kinijos valdžios represinės priemonės taip pat yra nutaikytos pries žmogaus teisių atstovų šeimas, kurios nuolat yra bauginamos, apklausinėjamos, stebimos. M. Lawlor pabrėžia, kad yra svarbu užtikrinti nacionalinį saugumą, bet jokiu būdu gyventojai, ypatingai žmogaus teisių atstovai, negali būti to kaina. JT specialioji pranešėja ragina Kinijos valdžią paleisti visus sulaikytus advokatus ir aktyvistus bei nutraukti šią nelegalią praktiką.
Antradienį JT Žmogaus teisių komisaro biuras (angl. Office of the Commissioner for Human Rights (OHCHR)) pranešė, kad šiais metais Jungtinės Tautos užfiksavo 66 žudynes Kolumbijoje, kurių metu žuvo 255 žmonės, nužudyta net 120 žmogaus teisių gynėjų. JT Vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet antradienį pasmerkė padidėjusius smurto protrūkius, kuriuos Kolumbijoje vykdo nevalstybinės ginkluotos grupuotės, nusikalstamos grupuotės ir kiti ginkluoti elementai, nukreipti prieš valstiečius, čiabuvius ir Afro-Kolumbijos kilmės žmones, ir paragino valstybines valdžios institucijas imtis konkrečių veiksmų siekiant veiksmingai apsaugoti gyventojus.
Nors 2016 m. lapkričio mėnesį buvo pasirašyta Kolumbijos taikos sutartis, kuri turėjo užbaigti ilgiausiai Lotynų Amerikoje vykusį pilietinį karą ir jo metu vykusias žudynes, praėjus ketveriems metams po sutarties pasirašymo situacija vis dar nepakankamai kontroliuojama. Taikos sutartyje buvo reikalaujama, kad Kolumbijos Nacionalinė saugumo garantijų komisija (angl. Colombia’s National Commission on Security Guarantees) parengtų viešąją politiką, siekiant išardyti nusikaltamas grupuotes, turinčias stiprias sukarintas struktūras ir plačius paramos tinklus. Pasak M. Bachelet, šių nusikalstamų grupuočių suvaldymas vis dar išlieka svarbia ir neatidėliotina užduotimi.
Goda Savickaitė
Humanitarinis bendradarbiavimas, lyčių lygybė, diskriminacija
Brigita Mikolajūnaitė
Lyčių lygybė, tautinės mažumos, aplinkos apsauga