TOP5 savaitės įrašai „Twitter“ | 12 18 – 12 24

„Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą per tweetus kartu!

Jo Becker, nevyriausybinės organizacijos Human Rights Watch vaiko teisių apsaugos skyriaus advokatūros direktorė, tvirtina, kad šie metai viso pasaulio vaikams buvo itin sunkūs. „COVID-19 pandemija sutrikdė 1,5 milijardo moksleivių mokymąsi, daugelis liko be globėjų, padidėjo vaikų skurdas, jų neteisėtų įdarbinimo ir santuokų atvejų, smurto šeimoje apraiškų“, – teigia Jo Becker.

Tačiau nepaisant šių iššūkių, Jo Becker įžvelgia ir teigiamų pokyčių žmogaus teisių srityje, tokių kaip: Japonijos ir Seišelių sprendimas uždrausti bet kokias fizines bausmes prieš vaikus, padidinus šalių, kuriose egzistuoja toks draudimas, skaičių iki 60. Taip pat, JAV Minesotos bei Pensilvanijos valstijos priėmė įstatymus, draudžiančius visas vaikų santuokas iki 18 metų; Siera Leonė ir Zimbabvė įsipareigojo nutraukti anksčiau šalyse vyravusią žmogaus teises pažeidžiančią praktiką – nėščių mergaičių ir paauglių motinų pašalinimą iš mokyklos ir daugybė kitų pokyčių.

Taigi šie pavyzdžiai įrodo, kad pažanga žmogaus teisių srityje yra įmanoma net ir pandemijos keliamų iššūkių akivaizdoje. Jo Becker manymu, 2021 metais, grįžtant į normalų „popandeminį“ gyvenimą ir reguojant į pandemijos poveikį vaikų kasdienybei, šiai pažeidžiamai grupei turi būti skirtas dar didesnis dėmesys.

Japonijoje auga socialinis prieštaravimas ilgametei, taip vadinamai „vienos pavardės“ tradicijai, kuri numato, kad, santuokos metu, moterys atsisako savo mergautinės pavardės ir pasirinka vyro pavardę. Nepaisant to, kad po Antrojo pasaulinio karo naujai priimta Japonijos Konstitucija užtikrino lyčių lygybę ir atsisakė tradicinės šeimos sistemos, pasak Human Rights Watch atstovo Andreas Harnoso, minėta tradicija yra išlikęs patriarchalinės šeimos sistemos ženklas.

Dabartinė pavardžių sistema, pasak „Nacionalinės peticijos dėl pasirenkamos dvigubos pavardės sistemos“ (angl. National Petition Action for an Optional Dual Surname System) atstovų, sukuria socialinį spaudimą moterims, nes dažniausiai susituokus yra pasirenkama vyro pavardė. Rekalavimai pakeisti šalies Konstitucijos 750 straipsnį gyvuoja jau nuo 1996 m., tačiau taip niekada ir nepasiekė Japonijos Parlamento dėl prieštaraujančios visuomenės nuomonės ir noro išlaikyti tradicines šeimos vertybes. Svarbu paminėti, kad Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas kaip prieš beveik 20 metų, taip ir 2009 m. ir 2016 m., išreiškė raginimus pakeisti minėtą straipsnį ir įteisinti dvigubos pavardės sistemą, kuri leistų susituokus moterims pasilikti savo pavardes. Deja, opozija išlieka nuožmi, kas taip pat pastebima ir šių metų gruodžio mėn. priimtame penkerių metų šalies lyčių lygybės plane, kuriame nebuvo paminėta pavardžių sistemos reforma.

Nikaragvos ilgametis prezidentas Daniel Ortega, kuris valdo šalį nuo 2007 m., uždraudė opozicijos atstovams dalyvauti 2021 m. prezidento rinkimuose. Pasak JAV nuolatinio Amerikos Valstybių organizacijos (AVO) atstovo Carlos Trullijo, minėta organizacija pasmerkia tokį prezidento D. Ortegos poelgį po to, kai šių metų gruodžio 21d. Nikaragvos Kongresas priėmė įstatymą įteisinantį prezidento siūlymą, kuris pažeidžia gyventojų esmines politines teises, tokias kaip teisė dalyvauti rinkimuos ir teisė balsuoti sąžininguose ir laisvuose rinkimuose. Pasak AVO generalinio sekretoriaus, tai yra tiesioginė ataka prieš pagrindinius demokratinės valstybės principus ir prieš pagrindines žmogaus teises, įteisintas tarptautiniuose įstatymuose. Generalinis sekretorius ragina Nikaragvos Kongresą atšauktį įstatymą ir pradėti reformų procesą, užtikrinantį laisvus ir skaidrius rinkimus bei pabrėžia, kad AVO yra pasiruošusi suteikti visą reikiamą pagalbą sėkmingam procesui įgyvendinti.

Svarbu paminėti, kad Daniel Ortega valdė šalį ir anksčiau, būdamas politinės kairės „Nikaragvos sandinistų nacionalinio išvadavimo fronto“ lyderis (ispan. Frente Sandinista de Liberación Nacional, arba FSLN), daug gyvybių pareikalavusios Nikaragvos revuliucijos metu 1978-1990 m., kuri nuvertė autokratinę Somozos šeimos diktatūrą, valdžiusią šalį daugiau nei 40 metų. Tačiau tuometinė D. Ortegos valdžia sulaukė didžiulio JAV pasipriešinimo, rėmusio Nikaragvos opozicijos, dar žinomos kaip Contra, pajėgas. JAV pasipriešinimas buvo paremtas anti-komunistine Šaltojo karo retorika, kas, yra manoma, pareikalavo virš 30,000 gyvybių.

Kaip ir dalis kitų didžiųjų pasaulio technologijų kompanijų, Zoom nuolaidžiauja Kinijos vyriausybei pagrindinių žmogaus teisių pažeidimų kaina.

Gruodžio 18 dieną JAV Teisingumo departamento prokurorai pateikė kaltinimus Kinijos Zoom vadovui dėl susitikimų, skirtų paminėti 1989 m. Tiananmenio aikštės žudynes, nutraukimo. Šiame 47 puslapių skunde pateikiama išsami šių metų Zoom’s California būstinės vadovų ir darbuotojų susirašinėjimų informacija.

Paviešintas skundas atskleidžia agresyvų Pekino siekį cenzūruoti temas, kurios Kinijoje yra politiškai jautrios, bei Zoom nesugebėjimą tinkamai apsaugoti savo vartotojų teisių į saviraiškos laisvę ir privatumą. Zoom, paklusdama Kinijos vyriausybės nurodymams, prisidėjo prie šalies viešojo diskurso cenzūros, nesudarydama sąlygų savo platformoje vykdyti suplanuotų susitikimų Tiananmenio aikštės žudynių tema. Pasak Kinijos tyrėjos Yaqiu Wang, suprantama, kad sparčiai augančios įmonės siekia patekti į didžiulę Kinijos rinką, tačiau jos turi rodyti pagarbą žmogaus teisėms ir laikytis Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų (angl. United Nations Guiding Principles on Business and Human Rights).

Gruodžio 22d. Jungtinių Tautų Vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet pareiškė gavusi informacijos apie Etiopijos Tigarajų regione besitęsenčius tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimus, tokius kaip artilerijos smūgius į apgyvendintas teritorijas, tyčinį taikymąsi į civilius gyventojus, žudynes ir išplitusį plėšikavimą. Pasak M. Bachelet, praėjus septynioms savaitėms po konflikto šiame regione pradžios, nuolatinės bendros humanitarinės pagalbos nebuvimas ir nuolatinių ryšių tam tikrose teritorijose nutrūkimas kelia vis didesnį susirūpinimą dėl gyventojų padėties. Jos teigimu, pranešimai apie artilerijos smūgius ir žudymus Etiopijoje turi būti ištirti ir prieiga nepriklausomiems tyrėjams privalo būti suteikta.

„Nors Etiopijos vyriausybės pareiškimas (laikantis lapkričio 29 d. pasirašyto susitarimo su JT) leisti JT humanitarinei pagalbai netrukdomai pasiekti nukentėjusiusius civilius yra sveikintinas, tačiau ši pagalba turi pasiekti visas Tigrajaus vietoves, kuriose kovos paveikė civilius gyventojus“, – kalbėjo M. Bachelet, pažymėdama, kad pirmadienį į Tigrajų regioną buvo sudaryta galimybė patekti tik dviems humanitarinio vertinimo misijoms.

Goda Savickaitė

Humanitarinis bendradarbiavimas, lyčių lygybė, diskriminacija

Brigita Mikolajūnaitė

Lyčių lygybė, tautinės mažumos, aplinkos apsauga

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *