TOP5 savaitės įrašai „Twitter“ | 03 19 – 03 26

„Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą per tweetus kartu!

Kovo 20 d. Turkija nusprendė išstoti iš Europos Tarybos Stambulo konvencijos, kuri gina moterų teises, kovoja prieš smurtą ir smurtą artimoje aplinkoje bei užtikrina efektyvias prevencijos prieš smurtą priemones.

Federalinis Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maas, Europos Tarybos Ministrų Komiteto pirmininkas ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pirmininkas Rik Daems prisijungė prie 47 valstybių Europos Tarybos generalinės sekretorės, Marijos Pejčinović Burić, ir pateikė bendrą pareiškimą dėl Turkijos paskelbto pasitraukimo iš Stambulo konvencijos. Jame teigiama:

 “Turkija buvo pirmoji Europos Tarybos narė, ratifikavusi Stambulo konvenciją 2012 m., Turkijos pirmininkavimo metu. Mes labai nuogąstaujame dėl Turkijos Prezidento sprendimo pasitraukti iš konvencijos, kuri yra plačiai palaikoma šalies gyventojų. Šis sprendimas buvo priimitas nepasitarus su Turkijos parlamentu”, – teigia ekspertai.

“Mes primename, kad konvencijos tikslas yra smurto prieš moteris prevencija, smurto aukų apsaugos striprinimas ir smurtautojų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn. Konvencija užtikrina moterų teisę į gyvenimą be smurto – vieną iš pagrindinių žmogaus teisių. Todėl Turkijai išstojus iš konvencijos moterys šalyje neteks gyvybiškai svarbios priemonės, skirtai kovai prieš smurtą”, – tęsiama bendrame Europos Tarybos atstovų pareiškime.

Europos Taryba ragina Turkijos valdžią nesusilpninti tarptautinės moterų apsaugos nuo smurto sistemos, kurią įtvirtina Stambulo konvencija.

Diskusijose apie Europos Tarybos Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo, vienas iš pagrindinių oponentų argumentų yra susijęs su konvencijos turinio neatitinkančiu faktu, jog konvencija “normalizuos homoseksualumą” bei įteisins tos pačios lyties santuoką. Pasak Turkijos valdžios atstovų tai pažeistų Turkijos socialines ir šeimos vertybes.

Tačiau anot Amnesty International vyriausiosios patarėjos Europos regione, Esther Major, “tokios tikrovės neatitinkančios ir pavojingos Turkijos įžvalgos, kurios paskatino Turkiją išstoti iš konvencijos, tik dar labiau pagilina smurto problematiką”.

“Stambulo konvencija dabar yra kaip niekad svarbus dokumentas dėl koronaviruso priemonių ir didesnio praleidimo namuose padidėjus smurto prieš moteris ir mergaites pranešimų”, – tęsė E. Major.

Amnesty International atstovai ragina Turkiją nedelsiant atšaukti savo sprendimą ir imtis reikiamų priemonių apsaugoti ir užtikrinti moterų, mergaičių, LGBT+ bendruomenės teises. Taip pat pabrėžiama, kad Turkija turi užtikrinti gyventojų teisę į taikų susirinkimą ir saviraiškos laisvę.

Trečiadienį, kovo 24 d., Virdžinijos valstija tapo pirmąja pietine JAV valstija, panaikinusia mirties bausmę. Virdžinija prisijungė prie 22 kitų valstijų, įskaitant Vašingtono miestą (Washington D.C.), kurios jau yra panaikinusios mirties bausmę.

„Mes sveikiname šias naujienas. Mirties bausmė yra negrįžtama, neefektyvi ir toks bausmės būdas nesumažina nusikalstamumo. Mirties bausmė yra įvykdoma skausmingai, žiauriai ir nežmogiškai ir tai yra neproporcingai taikoma prieš kitokios rasės ir kūno spalvos bendruomenių atstovus.  Mirties bausmės naudojimas yra pasenęs ir fundamentaliai netinkantis būdas skirti bausmę ir turėtų būti sustabdytas su visam“, – kalbėjo Amnesty International baudžiamosios justicijos programų vyriausioji advokatė Kristina Roth.

Virdžinija yra žinoma kaip valstija, vykdanti daugiausiai egzekucijų JAV istorijoje, taip pat taikant savavališką mirties bausmę prieš afroamerikiečių kilmės asmenis. Pasak Amnesty International, egzistuoja tris kartus didesnė tikimybė, jog kaltinamasis juodaodis bus nuteistas mirties bausme jeigu nusikaltimo auka yra baltaodis asmuo.

Antradienį Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba priėmė rezoliuciją (ją drauge su keliomis kitomis šalimis pateikė Didžioji Britanija), kuria siekiama sustiprinti JT veiklą Šri Lankoje, kovojant su žmogaus teisių pažeidimais, stebint situaciją ir teikiant ataskaitas.

Su šios rezoliucijos priėmimu JT Žmogaus teisių tarybai buvo suteikti įgaliojimai rinkti ir saugoti informaciją bei įrodymus apie nusikaltimus, susijusius su Šri Lankos 37 metus trukusiu pilietiniu karu, kuris baigėsi 2009 m.

Už rezoliuciją balsavo 22 šalys, 11 pasisakė prieš, 14 susilaikė. Tarp susilaikiusių valstybių įvardijamos Šri Lankos kaimynės Indija ir Nepalas. Pakistanas, Bangladešas ir Uzbekistanas balsavo prieš šį pasiūlymą.

Penktadienį, kovo 19 d., surengtoje Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos konferencijoje, skirtos Tarptautinės rasinės diskriminacijos panaikinimo dienos, minimos kovo 21 d., progai, JT Generalinis sekretorius António Guterres kalbėjo:

„Deja, tačiau šiandien rasizmas vis dar gyvuoja visuose pasaulio regionuose ir yra įsišaknijęs valstybių visuomenėse“.

Rasinė diskriminacija skatina afrikiečių kilmės žmonių patiriamą diskriminaciją ir socialinė atskirtį, prisidėjo prie čiabuvių patirtos neteisybės ir priespaudos, antisemitizmo, anti-musulmoniškos neapykantos ir naujausių smurto prieš Azijos kilmės žmones protrūkius, kuriuos paaštrino COVID-19 krizė.

„Šių metų Tarptautinės rasinės diskriminacijos panaikinimo diena skatina atsigręžti į jaunų žmonių vaidmenį. Kviečiu jaunimą mokyti pasaulį, kad visi žmonės gimsta lygūs.“, – pridūrė A.Guterres.

Goda Savickaitė

Humanitarinis bendradarbiavimas, lyčių lygybė, diskriminacija

Brigita Mikolajūnaitė

Lyčių lygybė, tautinės mažumos, aplinkos apsauga

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *