Žmogaus teisių balsas kas savaitę apžvelgė žmogaus teisių padėtį pasaulyje, pateikėme informaciją iš skirtingų valstybių ir žemynų, dalijomės žmogaus teisių problemomis, iššūkiais ir laimėjimais. O kas gi buvo svarbiausia bei ką turime prisiminti?
Izraelio ir palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ paliaubos Gazos ruože nutraukė 11 dienas trukusį konfliktą. Gazoje ir Izraelyje gyvenantys vaikai „BBC“ žurnalistams savo gyvenimą ginkluoto konflikto metu apibūdino kaip gyvenimą kasdien patiriant didžiulį nesaugumo jausmą, socialinę atskirtį ir baimę, kuri yra ilgalaikė ir kurios negalima sumažinti. Vaikai išreiškė apgailestavimą, kad dėl Izraelio ir Palestinos konflikto neteko švietimo, galimybės gyventi saugioje aplinkoje ir netgi apsaugos nuo smurto, o tai gali turėti labai neigiamų padarinių. Tiek Izraelio gynybos pajėgos, tiek ginkluotosios palestiniečių grupuotės yra kaltinamos civilių – įskaitant vaikų – žudynėmis atakų iš oro metu ir pažeidimais, susijusiais su tyčiniu išpuolių nukreipimu į civilinę infrastruktūrą.
Kinijoje galiojusi šeimos planavimo politika, leidžianti poroms auginti iki dviejų atžalų, tapo diskriminacijos darbovietėse priežastimi. Diskriminacijos aukomis dažniausiai tapdavo bevaikės ar vieną vaiką auginančios moterys. 2021 m. gegužės 31 d. Kinija paskelbė, kad nuo šiol visoms susituokusioms poroms bus leista susilaukti trečio vaiko, tačiau vaikų skaičius ir toliau ribojamas. Kinijos vyriausybė taip pat pranešė, jog žadama pagerinti motinystės atostogų sąlygas bei darbuotojų saugą darbe užtikrinančias priemones. Tačiau šie pažadai neišsklaidė visų abejonių. Vienišos motinos ir toliau išskiriamos kaip itin pažeidžiama grupė, nes šiuo metu jų gerovė darbo rinkoje nėra saugoma valstybės.
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Joe Biden administracija oficialiai nutraukė Donald Trump administracijos vykdytą politiką, dėl kurios maždaug šešiasdešimt aštuoni tūkstančiai prieglobsčio prašytojų buvo priversti laukti Meksikoje iki jiems paskirtų teismo posėdžių, vyksiančių JAV. Pilietinių teisių grupės, reaguodamos į prašytojų saugumo neužtikrinimą laukimo metu, D. Trump administracijos programą įvertino kaip nehumanišką ir neteisėtą. Sustabdžius šios politikos taikymą, į JAV buvo perkelta daugiau kaip vienuolika tūkstančių migrantų. Krašto saugumo sekretoriaus Alejandro Mayorkasas teigimu, minėta politika, dar žinoma kaip „Migrantų apsaugos protokolai“ (angl. Migrant Protection Protocols), deklaruoto tikslo sumažinti prieglobsčio prašytojų srautus tikrai nepasiekė.
Vengrijos parlamentas 2021 m. birželio 15 d. priėmė prieš homoseksualius asmenis nukreiptą įstatymą. Tūkstančiai šalies sostinės gyventojų susirinko prie parlamento rūmų, kuriuose buvo svarstomas įstatymo projektas. Šalies gyventojai buvo išreiškę protestą dėl į įstatymą įtrauktų nuostatų, draudžiančių jaunesniems nei 18 metų asmenims skirtą LGBT+ literatūrą, įskaitant mokyklų mokomąją medžiagą, kurioje propaguojamos homoseksualų teisės arba lyties keitimo galimybė. Vis dėlto prieš homoseksualius asmenis nukreipto įstatymo priėmimas yra didelis žingsnis atgal ir tai atskleidžia, deja, pasibaisėtiną LGBTI+ asmenų padėtį Vengrijoje, kur homofobiškos pažiūros yra gana plačiai paplitusios. Šalis nepripažįsta tos pačios lyties porų santuokų ir draudžia įvaikinimą tos pačios lyties poroms.
Mianmaro karinė chunta toliau vykdo represijas prieš taikius civilius gyventojus. Daugelis piliečių yra persekiojami, suimami ir nuteisiami už nepritarimą režimui ar plačiai paplitusiems žmogaus teisių pažeidimams šalyje. Jungtinių Tautų Organizacijos surinktais duomenimis, nuo 2021 m. vasario 1 d. vykstant karinėms represijoms Mianmare žuvo apie 900 žmonių, o apie 200 000 šalies gyventojų buvo priversti palikti savo namus. Nuo perversmo pradžios užfiksuota apie 240 išpuolių prieš sveikatos priežiūros įstaigas, medikus, greitosios pagalbos automobilius ir pacientus. Didelį rūpestį kelia netinkamas politinis spaudimas žiniasklaidai ir didėjantis grasinimų, fizinių išpuolių prieš žurnalistus skaičius. Nuo perversmo pradžios suimta daugiau nei 90 žurnalistų, uždarytos aštuonios pagrindinės žiniasklaidos agentūros.
Turkijoje keli tūkstančiai gyventojų išėjo į gatves, reikšdami protestą prieš oficialų šalies pasitraukimą iš Stambulo konvencijos, įpareigojančios šalis užkirsti kelią smurtui prieš moteris. Turkijos prezidentas sulaukė plačiosios visuomenės ir žmogaus teisių grupių kritikos po to, kai kovo mėn. pasirašė dekretą, pagal kurį Turkija pasitraukia iš Stambulo konvencijos. 2021 m. birželio 29 d. Turkijos Aukščiausiasis Administracinis Teismas priėmė sprendimą, pagal kurį Stambulo konvencija šalyje nebegalioja nuo š. m. liepos 1 d. Stambule pasipiktinusios protestuotojos, nešinos plakatais, ragino visus gyventojus kartu reaguoti, imantis tvirtų veiksmų, ir netylėti, matant valdžios sprendimą atsisakyti priemonių, skirtų užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir artimoje aplinkoje.
Organizacija „Amnesty International“ atvirame laiške Jungtinių Tautų valstybėms narėms pareiškė, kad tarptautinė bendruomenė turi griežtai pasmerkti tebesitęsiančius rimtus žmogaus teisių pažeidimus Kinijos Sindziango uigūrų autonominiame regione ir atverti kelią teisingumui bei atskaitomybei. Šis raginimas nuskambėjo po to, kai 323 832 asmenys iš 184 šalių ir teritorijų pasirašė organizacijos peticiją, kurioje Kinijos institucijos raginamos paleisti visus savavališkai stovyklose ir kalėjimuose laikomus žmones, panaikinti internuotųjų stovyklų sistemą ir nutraukti sistemingus išpuolius prieš musulmonus uigūrus, vieną didžiausių Kinijos etninių mažumų. Kiekvienas parašas – tai tiesioginis raginimas Kinijai nedelsiant nutraukti sistemingą Sindziango uigūrų persekiojimą.
Indijos nacionalinė medicinos komisija nurodė leidėjams ir medicinos mokykloms pataisyti vadovėlius ir mokymo programas, kad iš jų būtų pašalinti diskriminacinio ir nemokslinio pobūdžio lesbiečių, gėjų, biseksualų, transseksualų ir interseksualų apibūdinimai. Vyriausiosios šalies medicinos priežiūros institucijos įsakymas priimtas po 2021 m. birželio 20 d. Madraso Aukštojo teismo sprendimo, kuriuo šalies institucijoms nurodyta atsisakyti šališko ir netikslaus seksualinių ir lyčių mažumų vaizdavimo. Nacionalinės medicinos komisijos pranešimas rodo, kad Indijos teisės ir medicinos ekspertai plačiai remia reformą. Tai geras precedentas, kurio reikia visame švietimo sektoriuje – visapusiškai atnaujinti atgyvenusias mokymo programas.
Čilės Kongresas pritarė ilgai lauktam įstatymo projektui, įteisinančiam tos pačios lyties asmenų santuokas. Pirmą kartą pasiūlymą dėl įstatymo projekto pateikė buvusi šalies prezidentė Michelle Bachelet, tačiau jis buvo atnaujintas po to, kai dabartinis prezidentas Sebastianas Piñera šių metų pradžioje pareiškė, kad pritaria santuokų lygybei. Prezidentui pasirašius įstatymą, Čilė prisijungs prie Argentinos, Brazilijos, Kolumbijos, Kosta Rikos, Ekvadoro, Urugvajaus ir dalies Meksikos, kurios yra įteisinusios tos pačios lyties asmenų santuokas. Kitoje pasaulio pusėje Tokijo metropolijos vyriausybė nuo kitų metų Japonijos sostinėje pradės taikyti sistemą, kuri veiksmingai leis sudaryti tos pačios lyties asmenų santuokas. Vienintelė vieta Azijoje, kur įteisintos tos pačios lyties asmenų santuokos, yra Taivanas.
Afganistane rugpjūčio 15 d. žlugus ankstesnei vyriausybei, Talibanas smarkiai apribojo moterų teises ir žiniasklaidos laisvę – pagrindinius atkuriamojo laikotarpio po 2001 m. pasiekimus. Vyriausiasis žmogaus teisių padėties Afganistane komisaras nurodė, kad nepaisant talibų pažadų, didžioji dauguma mergaičių vidurinių mokyklų tebėra uždarytos. Valdžia yra uždraudusi bendrą mokymą, todėl daugelis mergaičių ir moterų negali siekti aukštojo išsilavinimo. Negana to, šioje šalyje moterims uždrausta dirbti pagal daugelį profesijų, išskyrus darbą švietimo ir sveikatos priežiūros srityse.
Jungtinės Karalystės vyriausybė pristatė Žmogaus teisių akto reformas, kuriomis, kaip tikimasi, bus atkurtas pasitikėjimas teisine sistema. Pasiūlymuose įsipareigojama ir toliau laikytis Europos žmogaus teisių konvencijos, nepaisant kai kurių konservatorių spaudimo iš jos išstoti. Pasiūlymuose taip pat pripažįstama teisė į prisiekusiųjų teismą ir pabrėžiama žodžio laisvės svarba, pažymint, kad tai yra „esminė britų teisė, kuri saugo visas kitas laisves“.
Agata Palinska
Tarptautinė politika