Kiekvieną savaitę „Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą kartu!
Mianmare ir toliau vykdomi sunkūs žmogaus teisių pažeidimai, kuriuos daro valdantysis režimas, slopindamas taikius protestus prieš karinę diktatūrą. Etninės mažumos bendruomenės ir ginkluotosios sukilėlių grupuotės, nepaisydamos jokių kliūčių, toliau teikia humanitarinę pagalbą civiliams gyventojams, kurie buvo priversti palikti savo namus dėl iškilusio pavojaus jų saugumui. Šios bendruomenės taip pat yra pasiruošusios remti protestų dalyvius, suteikdami jiems daugiau informacijos apie kovinės savigynos metodus. Daugybė etninėms mažumoms atstovaujančių organizacijų sutelkė savo išteklius, siekdamos organizuoti civiliams skirtas pratybas, vykdomas džiunglėse įsikūrusiose fizinio pasiruošimo stovyklose. Ginkluotosios sukilėlių grupuotės taip pat atlieka „virtualios karinio rengimo stovyklos“ funkciją, palaikydami ryšį su protestų dalyviais. Šalį valdanti karinių lyderių taryba patikino, kad pabėgėliai galės saugiai sugrįžti į savo nuolatines gyvenimo vietas įvairiuose Mianmaro regionuose, taikant išimtį asmenims, kurie yra „įvykdę kokį nors nusikaltimą“. Vienas dalykas, etninių bendruomenių nuomone, keliantis abejonių dėl saugių grįžimo sąlygų, yra karinės chuntos valia traktuojant pabėgėlių elgesį kaip baustiną veiklą. Mianmare neramumai tęsiasi nuo vasario 1-osios, kai kariuomenė neteisėtai nuvertė demokratiškai išrinktą civilinę vyriausybę. Taikūs gyventojų protestai prieš chuntos režimą buvo sutikti žiauriomis karinių ir policijos pajėgų represijomis, naudojant ašarines dujas, vandens patrankas, gumines kulkas ir tikrą amuniciją. Nuo karinio perversmo pradžios žuvo mažiausiai 570 protesto dalyvių, iš kurių 46 yra vaikai.
Malyje radikalių pažiūrų teroristinei grupei praeitą penktadienį surengus ataką prieš Jungtinių Tautų daugialypės integruotos stabilizavimo misijos Malyje (MINUSMA) taikdarių stovyklą, žuvo keturi Čado taikdariai, mažiausiai 34 liko sužeisti. Malio gyventojai nuolat susiduria su atsinaujinusiomis vyriausybinių pajėgų ir tuaregų sukilėlių mūšiais šalies šiaurėje. Sukilėlių tarpe esama ekstremistų, kurie aktyviai trukdo siekti pažangos įgyvendinant 2015 m. pasirašytą Taikos ir susitaikymo Malyje susitarimą. Tai pasireiškia smurtinių ekstremistinių veiksmų, kuriais pažeidžiamas Taikos ir susitaikymo Malyje susitarimas, vykdymu, arba dalyvavimu išpuoliuose prieš Malio saugumo ir gynybos pajėgas, taip pat prieš tarptautines pajėgas. Į šias pajėgas taip pat įeina minėti Jungtinių Tautų daugialypės integruotos stabilizavimo misijos Malyje (MINUSMA) taikdariai, kurie šiais metais nukentėjo nuo rimtų teroristinių išpuolių, įskaitant paskutinę terorizmo apraišką praeitą penktadienį Kidalio regione. Kol Malio valdžios institucijoms ir tuaregų išsilaisvinimo judėjimo dalyviams nepavyksta išspręsti konflikto karinėmis priemonėmis, Jungtinių Tautų taikdariai aktyviai skatina valdžios institucijas ir ginkluotas etnines grupes konstruktyvaus dialogo būdu ieškoti taikių ir ilgalaikių sprendimų. Nuo 2012 m. įvykusio karinio perversmo, prieš civilius gyventojus buvo įvykdyta daug žmogaus teisių pažeidimų, ypač sukilėlių užimtuose šiaurės regionuose. Didelį susirūpinimą kelia šalies šiaurėje veikiantys vietinės kilmės teroristai, kurie trukdo teikti Maliui humanitarinę pagalbą ir yra atsakingi už veiksmus, dėl kurių kylo grėsmė taikai, saugumui ir stabilumui Malyje.
Jordanijoje kyla rimtas susirūpinimas dėl didelio moterų ir vyrų užimtumo skirtumo ir nevienodo darbo užmokesčio už tą patį darbą. Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje pabrėžiamas ryškus lyčių atotrūkis – vyrų užimtumo lygis sudaro 53 proc., o moterų – 14 proc. Nustatytas moterų ir vyrų užimtumo skirtumas yra kone dvigubai didesnis negu kaimyninėse šalyse – Bahreine, Kuveite ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Neseniai Pasaulio banko atliktas tyrimas rodo, kad vyrams privačiame sektoriuje mokamas 40 proc. didesnis darbo užmokestis negu moterims, dirbančioms tokį patį darbą. Valstybiniame sektoriuje dirbančių vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas Jordanijoje sieka 28 proc. Dėl labai mažo moterų užimtumo bei itin didelio socialinio reguliavimo, Jordanijoje vis dar vyrauja patriarchalinės šeimos konstrukto nuostatos, kuomet lyties vaidmenys vis dar spaudžiami į dirbančio finansine šeimos gerove besirūpinančio vyro, ir namais besirūpinančia moters modelius. Nors susidariusius didelius vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pajamų skirtumus didžiąja dalimi lemia giliai įsišakniję tradiciniai lyčių vaidmenys, bet jų randasi ir dėl ekonominių paskatų. Šalyje vis dar egzistuoja nelygybės ir lyčių diskriminacijos bei nepakankamo moterų skaičiaus politikoje problema. Dėl tradicinio vaidmenų pasiskirstymo ir silpnos daugelio sričių (pavyzdžiui, vaikų priežiūros) infrastruktūros, 86 proc. visos šalies moterų net nedalyvauja darbo rinkoje. Tai yra aukščiausias pasaulyje moterų nedarbo lygis tarp nekariaujančių šalių. Dabartinę moterų padėtį darbo rinkoje apsunkina ir tai, kad ilgai laukiamas diskriminacijos prevenciją darbo aplinkoje reglamentuojantis įstatymas vis dar nėra priimtas.
Kinijoje toliau blogėja žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių padėtis. Uigūrai ir kiti, daugiausia musulmonų, etninėms mažumoms priklausantys asmenys Sindziango uigūrų autonominiame regione toliau savavališkai sulaikomi, kankinami, jiems taikomi pasibaisėtini religinės praktikos ir kultūros apribojimai. Šalyje plečiama Sindziango uigūrų internavimo stovyklų sistema, turint tikslą juos asimiliuoti ir priversti perimti daugumos kinų gyvenimo būdą ir komunistinę ideologiją. Tačiau šios politinio perauklėjimo stovyklos neapsiriboja šimtai tūkstančių Kinijoje gyvenančių uigūrų priverstine kultūrine asimiliacija. Jose taip pat vykdoma didžiulė vadinamojo darbo mokymo programa, suteikianti pigią darbo jėgą Kinijos gamykloms, kurios yra pasaulinės gamybos grandinės dalis. Pagal vyriausybės remiamas priverstinio darbo mokymo ir perkėlimo programas uigūrų regionuose medvilnei rinkti buvo sutelkta šimtai tūkstančių asmenų. Priverstinis darbas yra neatsiejama ir bendra medvilnės rinkimo Sindziango uigūrų autonominiame regione charakteristika. Net 85 proc. Kinijos medvilnės užauginama Sindziango uigūrų autonominiame regione, o tai reiškia, kad esama ypač didelės rizikos, kad verpalai, tekstilė ir drabužiai, pagaminti iš kiniškos medvilnės, gali būti siejami su priverstiniu ir kalinių darbu, nesvarbu, ar jie pagaminti Kinijoje, ar kitur pasaulyje. Gerai žinomos tarptautinės drabužių pramonės bendrovės, tokios kaip „H&M“, „Nike“, „Burberry“, „Calvin Klein“ ir „Tommy Hilfiger“ patronuojanti bendrovė „PVH Corp“, jau pasisakė prieš Kinijos vyriausybės organizuotą priverstinio darbo sistemą ir uigūrų išnaudojimą Sindziango gamyklose. Nepaisant to, Kinijos vyriausybė ir toliau ragina atitinkamus privačiojo sektoriaus subjektus iš viso nepaisyti keliose patikimose ataskaitose pateiktos informacijos apie priverstinį uigūrų darbą pasaulinėse tiekimo grandinėse. Tarptautinė bendruomenė smerkia uigūrų išnaudojimą Sindziango gamyklose, esančiose tiek internuotųjų asmenų stovyklose, tiek už jų ribų, taip pat priverstinį darbą dirbančių darbuotojų perkėlimą į kitus Kinijos administracinius vienetus ir tai, kad pasauliniai prekių ženklai ir bendrovės savo tiekimo grandinėse tiesiogiai ar netiesiogiai gauna pelno iš uigūrų priverstinio darbo.
Tarptautinės romų dienos proga Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisijos specialusis pranešėjas mažumų klausimais Fernand de Varennes paragino imtis nuoseklių veiksmų, siekiant stiprinti nacionalinėms mažumoms (ypač romų ir sinti) priklausančių asmenų teisių Europoje padėtį COVID-19 pandemijos kontekste. Tarptautinių mažumų teisių ekspertas atkreipė dėmesį į tai, kad kai kurios kraštutines politines ideologijas propaguojančios organizacijos nesiunčia aiškios žinutės apie neapykantos nusikaltimų žalą. Veikiau priešingai – tendencingas pranešimų apie neapykantos nusikaltimus skaičiaus mažėjimas yra vertinama kaip palanki aplinkybė formuojant poziciją, jog romų atžvilgiu padaromi neapykantos nusikaltimai nėra reikšmingo masto problema. Žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose rašomi neigiamo pobūdžio komentarai ir vieši politikų pasisakymai sudaro prielaidas neapykantos incidentų „normalizavimui“ – pažeidimai nuvertinami ir nelaikomi rimtais ir pačių nukentėjusiųjų. Fiksuoti romų patiriami galimi neapykantos incidentai apėmė platų spektrą: nuo žodinių užgauliojimų iki užpuolimo ir fizinio sužalojimo. Kiekvienais metais balandžio 8-ąją dieną minima Tarptautinė romų diena, primenanti apie romų teisių įgyvendinimo svarbą visuomenėje ir pagarbos romų mažumos teisėms nuolatinį plėtojimą. 1971 m. balandžio 8 d. pirmą kartą Londone susirinko Pasaulinis romų kongresas. Kongreso metu buvo įkurta romams atstovaujanti tarptautinė organizacija „Tarptautinė romų sąjunga“, o balandžio 8-oji paskelbta Tarptautine romų diena. Oficialiai ši diena buvo paskelbta po 19 metų – 1990 metais. Tai buvo padaryta per ketvirtąjį Pasaulinį romų kongresą Lenkijoje.
Agata Palinska
Tarptautinė politika
Komentarų: 1