Kiekvieną savaitę „Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Šį kartą mūsų radare – Rusijos karas Ukrainoje, karo nusikaltimai Darfūro regione ir Malyje bei saugumo padėtis Sirijoje.
Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) pranešė, kad nuo vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, iki balandžio 9 d. vidurnakčio Ukrainoje užregistruoti 4232 nukentėję civiliai: 1793 žuvusieji (įskaitant 142 vaikus) ir 2439 sužeistieji (įskaitant 229 vaikus).
Remiantis naujausiais JT Pabėgėlių agentūros (angl. UNHCR) statistiniais duomenimis, iš Ukrainos į kitas valstybes išvyko jau daugiau nei 4,5 mln. pabėgėlių. Apie 2,6 mln. iš jų bent iš pradžių pasitraukė į Lenkiją, o daugiau kaip 686 tūkst. – į Rumuniją. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje registruota apie 42 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, maždaug keturi iš dešimties atvykstančiųjų yra nepilnamečiai. Nuo karo bėgantiems ukrainiečiams suteikiama visuotinė teisė iki trejų metų pasilikti ir dirbti visose 27 ES valstybėse narėse.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, iki balandžio 7 d. įvykdyti jau 103 išpuoliai prieš Ukrainos sveikatos priežiūros sektorių. 89 iš jų buvo nukreipti prieš sveikatos priežiūros įstaigas, dar nuo trylikos nukentėjo transporto priemonės, įskaitant greitosios pagalbos automobilius. Rusijos atakų prieš sveikatos priežiūros sektorių metu žuvo 73 asmenys, 51 buvo sužeistas. Kaip primena PSO vadovas Tedros Adhanom Ghebreyesus, išpuoliai prieš sveikatos apsaugos institucijas pažeidžia tarptautinę humanitarinę teisę.
Nuo beatodairiškai Rusijos vykdomų Ukrainos miestų bombardavimų civiliai žūsta nuolat, tačiau Bučoje įvykdyta masinė civilių egzekucija atskleidė iki šiol neregėtą karo tragedijos mastą. Rusų pajėgoms balandžio 2 d. pradėjus skubiai atsitraukti iš Kyjivo srityje esančio Bučos miesto, visas pasaulis pamatė šių „tyčinių žudynių“, kaip jas įvardija Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, padarinius. Ministro teigimu, „rusai siekia sunaikinti tiek ukrainiečių, kiek tik gali“ – pranešama, kad Rusijos pajėgų auka Bučoje tapo bet kas, įžengęs į pagrindinę miesto gatvę. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, reaguodamas į civilių žudynes Bučoje, paskelbė nusprendęs patvirtinti specialaus teisingumo mechanizmo kūrimą, kurio pagalba būtų renkami karo nusikaltimų įrodymai ir tiriamos žudynių visoje Ukrainoje aplinkybės.
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, atsižvelgdama į Rusijos vykdomus karo nusikaltimus Ukrainoje, balandžio 7 d. suspendavo šios šalies narystę JT Žmogaus teisių taryboje. Sprendimas priimtas esant 2/3 balsavusiųjų daugumai – narystės sustabdymui pritarė 93 šalys, 24 balsavo prieš, o 58 susilaikė. Rusija tapo antrąja valstybe istorijoje, kurios narystė JT Žmogaus teisių taryboje buvo sustabdyta. Pirmoji valstybė, Libija, iš JT Žmogaus teisių tarybos buvo pašalinta 2011 m. už prezidento Muamaro Kadafio vykdomą negailestingą susidorojimą su antivyriausybinių protestų dalyviais.
2022 m. balandžio 5 d. Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme prasidėjo pirmasis teismo procesas dėl Darfūro regione prieš beveik 20 metų įvykdytų plataus masto žiaurių nusikaltimų. Buvusiam džandžavidų grupuotės lyderiui Ali Muhammad Ali Abd-Al-Rahman pateiktas 31 kaltinimas dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, įskaitant persekiojimus, žmogžudystes, prievartavimus ir kankinimus. Rusijos karo Ukrainoje kontekste ši naujiena yra tarsi priminimas Kremliui, kad teisingumas gali turėti ilgą, dešimtmečius siekiančią atmintį. Kaip aiškina žymus britų teisininkas Philippe Sands, nagrinėjant bylas dėl karo nusikaltimų kyla rizika, jog žemesnio rango pareigūnai bus nuteisti ganėtinai greitai, per kelerius metus, o aukščiausiems valdžios pareigūnams pavyks ilgus metus išsisukti nenubaustiems. Pavyzdžiui, Vladimiras Putinas ar Sergejus Lavrovas, siekdami nusikratyti atsakomybės, gali teigti, kad karo nusikaltimai Ukrainoje vykdomi ne jų įsakymu. Vis dėlto, anot britų teisininko, remiantis vado atsakomybės doktrina, norint patraukti baudžiamojon atsakomybėn Rusijos pareigūnus, nebūtina įrodyti, kad būtent jie įsakė vykdyti karo nusikaltimus. Užtenka įrodyti, kad jie žinojo apie pavaldinių vykdomus karo nusikaltimus ir nesiėmė priemonių jiems sustabdyti.
2022 m. kovo pabaigoje Malio ginkluotosios pajėgos ir su jomis sietini užsienio „baltieji kariai“ Moura mieste, esančiame centrinėje šalies dalyje, įvykdė žiaurią egzekuciją, kurios metu nužudyta maždaug 300 civilių vyrų, kai kurie iš jų – įtariami islamistų kovotojai. Tai yra baisiausias teroro aktas, įvykdytas per dešimtmetį Malyje trunkantį konfliktą. Vyriausiasis JT pasiuntinys Malyje pareikalavo, kad šalies kariuomenės vadai leistų JT taikdariams aplankyti miestą, kuriame šis incidentas įvyko. Kaip praneša Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės pareigūnai, įtariama, kad šią egzekuciją Malio kariuomenei įvykdyti talkinę užsienio kariai yra sietini su Kremliaus remiama „Vagnerio grupe“.
Balandžio 4 d., minint Tarptautinę supratimo apie minas ir pagalbos kovoje su minomis dieną, Sirijos žmogaus teisių tinklas (SNHR) pranešė, kad Sirija – viena pirmųjų pasaulyje pagal nenustatytose vietose padėtų minų skaičių. Nuo 2011 m. šioje valstybėje nuo minos žuvo 2829 civiliai gyventojai, įskaitant 699 vaikus.
Agata Palinska
Tarptautinė politika
Aistė Turčinavičiūtė
Žmogaus teisių komunikacija ir kultūra