Užsienio naujienų apžvalga | Balandis | 04 11 – 04 22

Šį kartą mūsų radare – Rusijos karas Ukrainoje, moterų teisių padėtį Indonezijoje pagerinsiantis įstatymas, saugumo padėtis Mianmare ir Tigrėjaus regione, grėsmė moterų teisių gynėjų grupės veiklai Turkijoje, JT planas ir vaikų verbavimo karui Jemene prevencija, platus Nikaragvos valdžios susidorojimas su pilietine visuomene bei politine opozicija, išpuoliai prieš Kabulo mokyklas, priverstinis darbas ir uigūrų padėtis Sindziange.

Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) pranešė, kad nuo vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, iki balandžio 21 d. vidurnakčio Ukrainoje užregistruotas 5381 nukentėjęs civilis: 2435 žuvusieji (įskaitant 184 vaikus) ir 2946 sužeistieji (įskaitant 286 vaikus).

Kliūčių teikti humanitarinę pagalbą toliau daugėja, o tai dar labiau blogina šalies padėtį žmogaus teisių ir humanitarinių sąlygų požiūriu. Jungtinių Tautų „Pasaulio maisto programa“ (WFP) vadovas nurodė, kad Rusijos rengiami išpuoliai prieš maisto saugojimo vietas rodo, kad karo metu maistas tapo manipuliacijos įrankiu. Be to, dėl sugadintų vandens tiekimo sistemų ~ 6 mln. žmonių neturi nuolatinės prieigos prie vandens

Rusijos invazija į Ukrainą namus palikti privertė jau apie 12,8 mln. žmonių. Remiantis naujausiais JT Pabėgėlių agentūros (angl. UNHCR) statistiniais duomenimis, iš Ukrainos į kitas valstybes išvyko jau daugiau nei 5,1 mln. pabėgėlių. Dar maždaug 7,7 mln. žmonių buvo priversti migruoti šalies viduje

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje registruota 47,8 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, 19,6 tūkst. iš visų atvykusiųjų yra nepilnamečiai.

2022 m. balandžio 12 d. Indonezijos parlamentas priėmė ilgai lauktą įstatymą, kuriuo siekiama užkirsti kelią bet kokios formos seksualiniam smurtui bei stiprinti nukentėjusiųjų nuo tokio smurto apsaugą. Pasak organizacijos „Amnesty International“ atstovo, tokios pažangos nebūtų galima pasiekti be aktyvaus vietos moterų teisių organizacijų ir pilietinės visuomenės grupių įsitraukimo.

Nuo šių metų pradžios Mianmaro kariuomenė nuniokojo daugiau kaip 100 kaimų, kurių dalis arba visi buvo sudeginti. Tose vietovėse stovėję gyvenamieji namai atsidūrė tarp daugiau kaip 5 500 civilinės infrastruktūros objektų, kurie buvo sulyginti su žeme, kariškiams bandant nuslopinti opozicijos pasipriešinimą pernai įvykdytam kariniam perversmui. 

Neseniai įvykęs Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis dėl Etiopijos, kuriame buvo sprendžiamas krizės Tigrėjaus regione klausimas, buvo pirmasis, kurį sušaukė trys Tarybos narės iš Afrikos – Gabonas, Gana ir Kenija. Dėl 2020 m. lapkritį kilusio masinio smurto Tigrėjuje žuvo tūkstančiai žmonių, o šimtai tūkstančių buvo priversti palikti savo namus. JT Saugumo Tarybos pirmininkė nurodė, kad ketvirtadaliui visų Etiopijos gyventojų, įskaitant 90 proc. Tigrėjaus gyventojų, reikalinga skubi humanitarinė pagalba. 

Turkijos prokurorai reikalauja vienos didžiausių šalies moterų teisių gynimo grupės „We Will Stop Femicide“ (WWSF) uždarymo, nurodydami, kad jos veikla prieštarauja moralės principams. WWSF turi visoje šalyje veikiantį teisinės pagalbos smurtą šeimoje patyrusioms moterims tinklą. Ieškinyje nurodoma, kad organizacija prisidengdama moterų teisių gynimu ignoruoja šeimos sampratą ir griauna visą šeimos struktūrą. Panašiais argumentais apie šeimos vertybes buvo teisinamas ir R. T. Erdoğan sprendimas dėl Turkijos išstojimo iš Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencijos). 

Po septynerių metų niokojančio konflikto Jemene husių grupuotė pritarė JT veiksmų planui, įpareigojančiam nutraukti vaikų verbavimą ir vaikų karių naudojimą, vaikų žudymą ir žalojimą, išpuolius prieš mokyklas bei ligonines. Pranešimas paskelbtas praėjus dviem savaitėms po du mėnesius trukusių paliaubų, kurios, kaip daugelis tikisi, paskatins tolesnes oficialias taikos derybas.

Nikaragvos valdžia siekia uždaryti dar 25 šalyje veikiančias nevyriausybines organizacijas. D. Ortega ir R. Murillo kenksmingas režimas taip pat veikė prieš daugiau nei 100 kitų organizacijų, tarp jų ir dirbančių žmogaus teisių ir demokratijos rėmimo srityje, ir nurodė jas uždaryti vadovaudamas plačiam susidorojimo su pilietine visuomene ir politine opozicija procesui.

Balandžio 19 d. Kabule įvykdyti išpuoliai prieš mokyklas dar kartą paneigė Talibano pažadą užtikrinti gyventojų saugumą bei sukėlė daug baimės ir nerimo šiitų bendruomenei. Per kelis sprogimus mokyklose, kurios abi yra šiitų hazarų rajone, žuvo 6 žmonės ir dar mažiausiai 11 buvo sužeisti.  

Šimtai įkalintų uigūrų šeimų, gyvenančių Sindziango uigūrų autonominiame regione, buvo priverstos dirbti vyriausybės valdomose gamyklose. Manoma, kad nuo 2017 m. vadinamosiose perauklėjimo stovyklose savavališkai sulaikyta 1,8 mln. uigūrų ir kitų tiurkų mažumos atstovų. Kinija priėmė dvi konvencijas dėl kovos su priverstiniu darbu, tačiau minėta situacija nerodo jokių ženklų, kad būtų iš tikrųjų nutrauktas uigūrų bei kitų musulmonų mažumų grupių išnaudojimas Sindziango gamyklose.

Agata Palinska

Tarptautinė politika

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *