Šį kartą mūsų radare – Rusijos karas Ukrainoje, egzekucijos Irane, represijos Šri Lankoje ir Turkijoje, privalomos mirties bausmės panaikinimas Malaizijoje, Talibano draudimas afganistaniečiams dirbti JT, mirtinas oro antskrydis Mianmare, teisė į tinkamą teismo procesą Salvadore ir migrantų krizė Viduržemio jūros regione.
Ukraina
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pradėjo tyrimą dėl priverstinio vaikų perkėlimo ir neteisėtos vaikų deportacijos iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusiją. Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija užpuolė Ukrainą, į Rusiją buvo deportuota apie 20 tūkst. ukrainiečių vaikų. Šis naujas tyrimas yra žingsnis siekiant Ukrainos vaikams padėti susisiekti su jų šeimomis. ESBO tyrėjai pasinaudos surinkta informacija, kad parengtų rekomendacijas ir pateiktų jas teismams ir tribunolams, kurie galės jomis pasiremti nagrinėjant tokias bylas.
Kovo 17 d. Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė arešto orderį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuris įtariamas atsakingas už karo nusikaltimą – neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją ir neteisėtą jų perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusiją. TBT išduotas V. Putino arešto orderis yra pirmasis žingsnis teisinga linkme – siekiant teisingumo dėl barbariškos Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Arešto orderis, remiantis šiuo pagrindu, išduotas ir Rusijos Prezidento kanceliarijos vaiko teisių komisarei Marijai Lvovai-Belovai.
Nuo tada, kai Rusija prieš 14 mėnesių įsiveržė į Ukrainą, jos pajėgos surengė daugybę išpuolių, kurių metu per kiekvieną suduotą smūgį žūdavo dešimtys civilių gyventojų. Balandžio 14-ąją Rusijos pajėgos surengė raketų ataką prieš gyvenamąjį rajoną Slovjanske, mieste Ukrainos rytuose, Donecko srityje, žuvo 15 žmonių ir mažiausiai 24 buvo sužeista. Apgadinti gyvenamieji namai, parduotuvės ir mokykla. Daugiausia žalos patyrė daugiabutis namas. Šis išpuolis tapo vienu iš daugiausiai aukų pareikalavusių išpuolių prieš civilius gyventojus šalyje šiais metais.
Vien per kovą, kaip užfiksavo Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR), Ukrainoje užregistruoti 765 nukentėję civiliai. OHCHR duomenimis, nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, iki 2023 m. balandžio 17 d. vidurnakčio Ukrainoje užregistruoti 22904 nukentėję civiliai: 8534 žuvusieji ir 14370 sužeistųjų. Vis dėlto, OHCHR tvirtinimu, realus aukų skaičius galimai yra gerokai didesnis. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo vasario 24 d. įvykdytajau 912 išpuolių prieš Ukrainos sveikatos priežiūros sektorių.
Iranas
Norvegijoje įsikūrusios grupės „Irano žmogaus teisės“ ir Prancūzijoje įsikūrusi organizacija „Kartu prieš mirties bausmę“paskelbė ataskaitą, kurioje nurodoma, kad praėjusiais metais Irane įvykdytos mažiausiai 582 egzekucijos, t. y. 75 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Kaip teigia žmogaus teisių grupės, tai rodo Teherano pastangas įvaryti baimę protestuojantiems prieš režimą. Be to, priduriama, kad beveik 90 proc. užregistruotų egzekucijų Irano valdžios institucijos nepaskelbė, o kai kurios buvo įvykdytos slapčia.
Abi teisių gynimo grupės teigia, kad tokiu būdu Teheranas siekia įbauginti protestuotojus ir neleisti jiems išreikšti savo nepritarimo po to, kai praėjusių metų rugsėjį visoje šalyje prieš režimą vyko masiniai protestai, kuriuos sukėlė 22 metų Mahsa Amini mirtis.
Šri Lanka
Naujasis Šri Lankos kovos su terorizmu įstatymas buvo pristatytas kaip patobulintas, palyginti su ankstesniais kovos priešterorizmą įstatymais, dėl kurių šalyje buvo plačiai paplitę kankinimai ir savavališkas sulaikymas.
Tačiau iš tikro praėjusį mėnesį priimtu įstatymu valdžios institucijoms uždegta žalia šviesa pažeidinėti pagrindines žmogaus teises. Pateikiama terorizmo apibrėžtis yra neaiški ir pernelyg plati, ja ribojama teisė į susirinkimų ir žodžio laisvę, o žmonės gali būti sulaikomi be jokių įrodymų.
Atsižvelgiant į tai, kad Šri Lankoje piktnaudžiaujama kovos prieš terorizmą priemonėmis ir dabartinė vyriausybė slopina taikius disidentus, tai nežada nieko gero.
Kaip teigia organizacija „Human Rights Watch“, užuot fiktyviai pakeitusi įstatymą, kuris didina piktnaudžiavimo riziką, vyriausybė turėtų jį atšaukti ir persvarstyti. O šalies prekybos partneriai turėtų aiškiai parodyti, kad beveik nepastebimų pakeitimų nepakanka.
Turkija
Naujame organizacijų „Human Rights Watch“ ir „Amnesty International“ tyrime atskleidžiama, kaip Turkijos teisėsaugos pareigūnai, reaguodami į žemės drebėjimą, mušė, kankino ir kitaip žiauriai elgėsi su žmonėmis, kuriuos kaltino vagystėmis ir plėšikavimu.
„Mes tave nužudysime ir palaidosime po griuvėsiais“, – taip teisėsaugos pareigūnas grasino turkui, gyvenančiam kaimo vietovėje, nuniokotoje neseniai įvykusių žemės drebėjimų.
Po vasario 6 d. žemės drebėjimų, kurių aukų skaičius Turkijoje viršijo 50 000, regione pasirodė pranešimų apie vagystes ir namų bei parduotuvių plėšimus. Turkijos politikai pasmerkė šiuos nusikaltimus, o į regioną buvo pasiųstos teisėsaugos pajėgos juos ištirti. Tačiau, užuot padėję nukentėjusiems, teisėsaugos institucijų pareigūnai mušė ir kitaip žiauriai elgėsi su vagystėmis ir plėšikavimu įtariamais asmenimis, nurodoma minėtame tyrime. Organizacija „Human Rights Watch“ paragino Turkijos pareigūnus ištirti visus įtarimus dėl teisėsaugos pareigūnų piktnaudžiavimo.
Malaizija
Malaizijos parlamentas priėmė sprendimą panaikinti privalomą mirties bausmę už daugelį sunkių nusikaltimų. Daugiau kaip 1 300 mirties bausme nuteistų kalinių galės apskųsti mirties nuosprendį.
„Šis sprendimas sustiprina pasaulinę tendenciją visuotinai panaikinti mirties bausmę“, – pabrėžė JT žmogaus teisių ekspertai. Jie akcentavo: „Mirties bausmė yra nesuderinama su pagrindiniais žmogaus teisių ir žmogaus orumo principais. Pabrėžiame, kad privalomas mirties bausmės taikymas yra savavališkas gyvybės atėmimas ir iš esmės pažeidžia teismų nepriklausomumą ir teisingo bylos nagrinėjimo garantijas. Ji atima iš teisėjų galimybę atsižvelgti į kaltinamojo asmens padėtį ar konkretaus nusikaltimo aplinkybes ir individualizuoti bausmę.“
Afganistanas
Kai šį mėnesį Talibanas uždraudė vietos moterims dirbti pasaulinėse organizacijose, JT pareigūnai, kaip pranešama, svarsto „širdį veriantį“ sprendimą išvesti JT iš šalies. Šiuo metu JT dirbo apie 600 afganistaniečių moterų ir 2 700 afganistaniečių vyrų, tačiau nuo balandžio 12 d. visi 3 300 jų liko namuose.
Pasitraukimas iš Afganistano turėtų labai rimtų pasekmių. 19,9 mln. žmonių – beveik pusė gyventojų susiduria su tuo, ką Pasaulio maisto programa vadina „ūmiu maisto trūkumu“. Afganistane vykdoma viena didžiausių pagalbos operacijų pasaulyje. Talibano taikomi apribojimai moterims apsunkina gyvybę gelbstinčios pagalbos teikimą, kaip pažymėjo „Human Rights Watch“nuo pat 2021 m., tačiau ar negali būti dar blogiau? Akivaizdu, kad JT nėra vienintelės, susiduriančios su šiais sprendimais. Pagalbą teikiančioms agentūroms skaudžiai smogė ankstesnis Talibano įsakas, draudžiantis moterims dirbti nevyriausybinėse organizacijose. JT ir kitos humanitarinės pagalbos agentūros susiduria su siaubingais pasirinkimais. Aišku tik viena: atsakomybė už šią baisią padėtį tenka Talibanui, vykdančiam represijas prieš moteris.
Mianmaras
Mianmaro karinis režimas balandžio 13 d. surengė oro antskrydį Pazigyi kaime pietiniame Sagaingo regione, nukreiptą prieš renginį, kuriame dalyvavo šalies karinio režimo priešininkai, žuvo mažiausiai 100 žmonių. Tai buvo mirtiniausias chuntos išpuolisnuo to laiko, kai daugiau nei prieš dvejus metus įvykdžius perversmą buvo užgrobta valdžia. Pasak pareigūnų, mažiausiai 30 aukų buvo vaikai.
Akivaizdus išpuolio taikinys buvo šventė, skirta pažymėti vietos pasipriešinimo judėjimo administracinės įstaigos atidarymą. Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose užfiksuota daugybė žuvusiųjų kūnų, griuvėsiai, didelėje teritorijoje išbarstytos nuolaužos.
Salvadoras
Amerikos šalių žmogaus teisių komisija paragino Salvadorą atkurti visas teises, kurių galiojimas buvo sustabdytas pagal nepaprastąjį dekretą dėl gaujų, kurį vyriausybė neseniai pareiškė norinti pratęsti dar mėnesiui.
Amerikos šalių žmogaus teisių komisija paragino Salvadorą atkurti visas teises, kurios buvo sustabdytos pagal dekretą dėl kovos su gaujomis, pagal kurį buvo sulaikyta daugiau kaip 67 tūkst. žmonių, neužtikrinant jiems teisės į tinkamą teismo procesą. Žmogaus teisių grupės pasmerkė šią nuo 2022 m. kovo mėn. galiojančią politiką, nurodydamos savavališkus sulaikymus ir masinius žmonių įkalinimus.
Tarptautinė migracijos organizacija
Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) paskelbtais duomenimis, pirmieji trys 2023 m. mėnesiai buvo mirtingiausi migrantams, bandžiusiems kirsti Viduržemio jūrą, nuo 2017 m.Turimais duomenimis, sausio-kovo mėn. centrinėje Viduržemio jūros dalyje žuvo per 440 migrantų. „Besitęsianti humanitarinė krizė centrinėje Viduržemio jūros dalyje yra nepakeliama. Nuo 2014 m. šiame maršrute užregistruota daugiau kaip 20 000 mirčių, todėl man kelia nerimą tai, kad šios mirtys tapo tam tikra prasme normalizuotos. Valstybės turi reaguoti.“, – kalbėjo TMO generalinis direktorius António Vitorino.
Agata Palinska
Tarptautinė politika