Kiekvieną savaitę „Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą kartu!
Kongo Demokratinės Respublikos ir tarptautinių nevyriausybinių grupių koalicijos teigimu, naujai paskirta Kongo Demokratinės Respublikos vyriausybė turėtų patvirtinti aiškią strategiją, kaip patraukti baudžiamojon atsakomybėn už sunkius žmogaus teisių pažeidimus atsakingus asmenis. Koalicijos atstovai paragino prezidentą Felix Tshisekedi ir ministrą pirmininką Sama Lukonde viešai įsipareigoti padaryti kovą su nebaudžiamumu svarbiausiu prioritetu ir bausti už praeities ir neseniai įvykdytus sunkius nusikaltimus, tarp jų ir aprašytuosius 2010 m. Jungtinių Tautų ataskaitoje. Minėtoje ataskaitoje užfiksuota daugiau nei 600 sunkių tarptautinių žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimų, įvykdytų Konge nuo 1993 m. kovo iki 2003 m. birželio mėn., tarp jų ir masinės žudynės, seksualinis smurtas, išpuoliai prieš vaikus ir kiti sunkūs pažeidimai.Vyriausybė turėtų garantuoti teisingumą ir žalos atlyginimą aukoms ir jų šeimoms bei imtis ilgai laukto saugumo sektoriaus patikrinimo ir pertvarkymo. Vis dar tebesitęsiantis smurtas Kongo rytuose yra tragiškas priminimas, kad per mažai nuveikta tam, kad žmogaus teisių pažeidėjai būtų priversti atsakyti už savo veiksmus. Apie 120 ginkluotų grupuočių toliau grobia civilius gyventojus šalies rytiniuose regionuose; keletas tokių grupuočių atsakingos už plataus masto žudynes ir kitus rimtus pažeidimus. Pastarojo meto plataus masto žiaurumai ir smurtas taip pat sukėlė didžiules kančias kitose šalies vietovėse, tarp jų ir centriniame Kasai regione bei vakarinėje Yumbi teritorijoje, ir beveik už visus tokio pobūdžio nusikaltimus, išskyrus keletą, nubaustų nėra.
Remiantis naujausiais Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) apskaičiavimais, vaikų perkėlimas Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR) šiuo metu pasiekė aukščiausią lygį nuo 2014 m., o tai rodo vis didesnį jiems kylantį pavojų. Maždaug 168 000 vaikų buvo priversti palikti savo namus po visuotinio smurto ir nesaugumo praėjusių metų gruodžio visuotinių rinkimų metu ir jiems pasibaigus. Maždaug 70 000 tokių vaikų neturėjo galimybės sugrįžti. Tai reiškia, kad iš viso yra 370 000 šalies viduje perkeltų vaikų. Perkeltiems vaikams gresia fizinis smurtas, verbavimas į ginkluotąsias pajėgas ir grupuotes, didėjantys nepakankamos mitybos mastai ir ribotos galimybės naudotis būtiniausiomis paslaugomis.Vaikų verbavimas į ginkluotąsias pajėgas ir grupuotes bei jų išnaudojimas tebėra dažniausiai pasitaikantis sunkus vaiko teisių pažeidimas CAR, apimantis 584 iš 792 patvirtintų 2020 m. užregistruotų sunkių pažeidimų atvejų. 2020 m. birželio mėn. Centrinės Afrikos Respublikos vyriausybė priėmė nacionalinį vaikų apsaugos kodeksą, kuriuo ginkluotoms grupuotėms ir pajėgoms pirmą kartą aiškiai uždrausta verbuoti ir išnaudoti vaikus ir aiškiai teigiama, kad anksčiau su ginkluotomis grupėmis susiję vaikai neturi būti prilyginti suaugusiesiems. Nepaisant to, UNICEF gavo nepatikrintų pranešimų, rodančių, kad pirmuosius keturis 2021 m. mėnesius vaikai ir toliau buvo verbuojami ir išnaudojami.
Jungtinėje Karalystėje jau kurį laiką vyksta aršios diskusijos dėl naujojo Jungtinės Karalystės policijos įstatymo projekto, kuriuo numatyti protestų apribojimai yra neproporcingi: jie suteikia pareigūnams ir vidaus reikalų sekretoriui subjektyvių galių ir pažeidžia tarptautinių žmogaus teisių nuostatas.Trečiadienį teikdami įrodymus jungtiniam žmogaus teisių komitetui, teisininkai teigė, kad jei policijos, nusikaltimų, nuosprendžių priėmimo ir teismų įstatymo projektas būtų priimtas toks, koks yra, tai turėtų neigiamą poveikį įgyvendinant teisę protestuoti. Pasipriešinimas policijos įstatymo projektui, kuris susilaukė kruopštesnių svarstymų po to, kai pareigūnai išvaikė gedėtojus iš Sarah Everard budynių, sukėlė visuomenės protestus visoje Anglijoje ir Velse. Anksčiau šį mėnesį demonstrantai buvo susibūrę Londono centre ir dešimtyse kitų miestų. Bristolyje kelias savaites vyko mitingai su policijos ir perdėtu agresyvumu pareigūnus kaltinančių demonstracijos dalyvių susirėmimais, tapę protesto akcijų dėmesio centru. Be to, „Black Protest“ teisinės paramos direktorė Zehrah Hasan išreiškė susirūpinimą, kad minėtas įstatymas gali turėti diskriminacinį poveikį: „Mes susirūpinę, kad vykstantys protestai dėl policijos smurto ir žiaurumo, nukreipto prieš juodaodžius, yra būtent tokio tipo protestai, kokius valstybė gali norėti užgniaužti.
Jungtinių Tautų Organizacijos paskirtas nepriklausomas žmogaus teisių padėties Mianmare ekspertas atvirame laiške vyresniajam generolui Min Aung Hlaing paragino Mianmaro „Tatmadaw“ kariuomenės vadą užtikrinti žodžio laisvę protestuojantiems prieš vasarį įvykusį karinį perversmą. Chuntos lyderis Min Aung Hlaing vadovavo perversmui, kuris vasario 1 d. nuvertė demokratiškai išrinktą Aung San Suu Kyi vyriausybę. Balandžio 24 d. Džakartoje p. Hlaingas susitiko su Pietryčių Azijos tautų asociacijos (ASEAN) vadovais ir buvo paragintas nedelsiant sustabdyti karinį smurtą prieš protestuotojus ir paleisti sulaikytus civilius lyderius. Savo laiške Jungtinių Tautų ekspertas pabrėžė, kad susitikimo pabaigoje p. Hlaingas „pareiškė sutinkąs“ „nedelsiant nutraukti smurtą Mianmare“.„Tai yra būtinas pirmasis Mianmaro saugumo pajėgų žengtinas žingsnis link krizės, kuri jau kainavo šaliai daugiau kaip 750 gyvybių, tarp jų ir mažų vaikų gyvybes, pabaigos“, – rašė jis. Jungtinių Tautų ekspertas taip pat kreipėsi į faktinį Mianmaro vadovą, kad jis „nedelsdamas ir besąlygiškai paleistų visus politinius kalinius, sulaikytus nuo vasario 1 dienos“. Jis paragino karinį lyderį nedelsiant priimti ASEAN pirmininko ypatingojo pasiuntinio vizitą ir leisti ypatingajam pasiuntiniui susisiekti su „visomis susijusiomis šalimis“, įskaitant Mianmaro prezidentą Win Myint ir valstybės patarėją Aung San Suu Kyi.
Bangladešo vyriausybė į atokią salą perkėlė beveik 20 000 rohinjų pabėgėlių, nepasitarusi su tarptautiniais ekspertais dėl jų saugumo užtikrinimo ar humanitarinių poreikių nustatymo. Bangladešo valdžia turėtų nedelsdama ištirti antradienį žmogaus teisių stebėtojo pareikštus įtarimus, kad saugumo pajėgos 2021 m. balandžio 6 d. areštavo ir sumušė mažiausiai 12 rohinjų pabėgėlių, mėginusių pabėgti iš Bhasan Char salos.Valdžia turėtų nedelsdama paleisti visus atsitiktinai sulaikytus pabėgėlius ir patraukti atsakomybėn už piktnaudžiavimą atsakingus asmenis. Bangladešo vyriausybė teigia norinti į negyvenamą salą Bhasan Char Bengalijos įlankoje perkelti mažiausiai 100 000 pabėgėlių, kad sumažintų žmonių skaičių perpildytose Koks Bazaro miesto stovyklose, kuriose apsigyveno daugelis nuo Mianmaro kariuomenės etninio valymo kampanijos pabėgusių rohinjų. Keli tūkstančiai jų jau buvo perkelti iš pabėgėlių stovyklų, nepaisant rimtų abejonių dėl salos tinkamumo gyventi. „Bangladešo prisiimta našta pasirūpinti rohinjų pabėgėliais nepanaikina atsakomybės užtikrinti tų pabėgėlių saugumą ir pagarbą jų teisėms“.
Agata Palinska
Tarptautinė politika