Kiekvieną savaitę „Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą kartu!
Jungtinių Tautų Organizacija antradienį išreiškė susirūpinimą dėl nestabilios padėties konflikto nuniokotame Etiopijos Tigrėjaus regione, pažymėdama, kad ten vis dar tęsiasi badas ir gali prasidėti naujas ligų protrūkis. Apie tai pranešta po to, kai pirmadienį po beveik aštuonis mėnesius trukusių įnirtingų susirėmimų, į regiono sostinę įžengė opozicijai lojalios pajėgos. Anksčiau šį mėnesį UNICEF (Jungtinių Tautų Vaikų Fondas) nurodė, kad net 140 000 šalies vaikų kenčia nuo ūmaus mitybos nepakankamumo. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovo teigimu, po konflikto tarp Etiopijos vyriausybės pajėgų ir regioninei valdžiai – Tigrėjaus liaudies išsivadavimo frontui (TPLF) – lojalių grupuočių, vietos gyventojai ir toliau masiškai verčiami palikti savo namus, o ligoninės negali tinkamai vykdyti savo funkcijų.
JAV Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad Hondūras yra atsakingas už 2009 m. įvykdytą dvidešimt šešerių metų transseksualės Vicky Hernandez nužudymą, ir nurodė šaliai sekti smurto prieš LGBTQ+ asmenis atvejus bei saugumo pajėgoms rengti mokymus apie požiūrį į žmonių įvairovę. Teisių gynėjai teigia, kad sprendimas, kuriuo Hondūrui nurodoma užkardyti smurtą prieš lesbietes, gėjus, biseksualius ir translyčius asmenis ir organizuoti minėtus mokymus, gali būti lūžio taškas vienoje iš smurtu labiausiai pasižyminčių pasaulio šalių. Pastebima, kad nuo V. Hernandez mirties Hondūre buvo nužudyta daugiau nei 300 LGBTQ+ bendruomenei priklausančių asmenų. Žmogaus teisių aktyvistai teigia, kad šis sprendimas gali tapti precedentu, plečiant LGBTQ+ teises visoje Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione.
Burkina Faso pareigūnai pranešė, kad grupė užverbuotų 12-14 metų amžiaus vaikų karių padėjo įvykdyti birželio pradžioje šiaurės rytuose esančiame Solhano kaime surengtą išpuolį, kuris pareikalavo mažiausiai 138 gyvybių. Tai nauja tragedija regione šešerius metus trunkančiame konflikte, per kurį žuvo tūkstančiai žmonių. Dėl didėjančio nesaugumo šalyje uždaryta apie 10 proc. mokyklų, dėl ko vaikai ne tik neteko galimybės mokytis, tačiau tapo dar mažiau apsaugoti nuo prievartos, prekybos žmonėmis ir verbavimų. Jungtinių Tautų duomenimis, vien 2020 m. į ginkluotas grupuotes Centrinėje ir Vakarų Afrikoje buvo užverbuota maždaug 3270 vaikų.
Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė pasmerkė plačiai paplitusį nebaudžiamumą Malyje ir įspėjo, kad atsakomybė už pažeidimus turi būti neišvengiama siekiant taikos ir saugumo konfliktų draskomoje Vakarų Afrikos valstybėje. Ji paragino Malio valdžios institucijas nedelsiant pradėti nešališkus ir veiksmingus visų įtarimų dėl žmogaus teisių pažeidimų ir piktnaudžiavimų, įskaitant kariškių padarytus pažeidimus, tyrimus. Centriniame Malyje, kuris tapo viso Sahelio konflikto epicentru, buvo dažnai rengiamos etninės žudynės ir išpuoliai prieš vyriausybines pajėgas. Jungtinių Tautų taikos palaikymo misija MINUSMA 2021 m. sausio-birželio mėn. užregistravo 617 žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant 165 ginkluotų grupuočių įvykdytus nužudymus. Šis skaičius yra 37 proc. didesnis nei 2020 m. rugpjūčio-gruodžio mėn. užfiksuoti 449 pažeidimai ir 121 nužudymas.
Egipte prokuratūros agresyvi kampanija, nukreipta prieš socialinėje žiniasklaidoje įtakingas moteris, ryškiai disonuoja su šalies valdžios institucijų negebėjimu ištirti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn vyrus už seksualinį smurtą prieš moteris ir mergaites. Atvejį, kuomet socialiniuose tinkluose išgarsėjusioms egiptietėms Hanin Hossam ir Mawadda al-Adham buvo skirta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė dėl visuomenės moralės principų pažeidimo, žmogaus teisių tyrėjai prilygina pasityčiojimui iš moterų, kurios šioje šalyje ir taip nuolatos susiduria su giliai įsišaknijusiomis diskriminacinėmis pažiūromis. Nuo 2020 m. valdžios institucijos, vykdydamos areštų ir baudžiamojo persekiojimo kampaniją, nusitaikė į mažiausiai 10 kitų moterų, turinčių milijonus sekėjų „TikTok” ir „Instagram” socialiniuose tinkluose, ir daugelį jų nuteisė didelėmis baudomis bei laisvės atėmimo bausmėmis iki penkerių metų. Egipto valdžios institucijų veiksmai, nukreipti prieš socialinėje žiniasklaidoje įtakingas moteris, ypač priklausančias žemesniems socialiniams ir ekonominiams sluoksniams, išryškina modelį, pagal kurį tokioms moterims taikomi itin griežti ir savavališki saviraiškos laisvės apribojimai, tuo pat metu leidžiant nebaudžiamumą, kai kalbama apie seksualinio smurto nusikaltimus, kuriuos įvykdo vyrai.
Agata Palinska
Tarptautinė politika
Dominyka Ginelevičiūtė
Tarptautinė politika