Užsienio naujienų apžvalga | Birželis – Liepa | 06 23 – 07 05

Šį kartą mūsų radare – Rusijos karas Ukrainoje, Ukrainos ir Moldovos europinės integracijos kelias, grėsmės teisei į abortą JAV, susidorojimas su protestuotojais Uzbekistane ir represijos prieš pilietinę visuomenę bei žmogaus teisių gynėjus Egipte. 

Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) pranešė, kad nuo vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, iki liepos 3 d. vidurnakčio Ukrainoje užregistruoti 11 152 nukentėję civiliai: 4889 žuvusieji (įskaitant 335 vaikus) ir 6263 sužeistieji (įskaitant 521 vaiką). Vis dėlto OHCHR įspėja, kad realus aukų skaičius galimai yra gerokai didesnis.

Remiantis naujausiais JT Pabėgėlių agentūros (angl. UNHCR) statistiniais duomenimis, iš Ukrainos į kitas valstybes išvyko jau daugiau nei 8,7 mln. pabėgėlių. Naujausius statistinius duomenis apie pabėgėlius iš Ukrainos galima rasti UNHCR duomenų portale: http://bit.ly/3hBHw7j.

2022 m. birželio 23 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime ES vadovai suteikė Ukrainai ir Moldovai ES šalies kandidatės statusą – tai pirmasis žingsnis siekiant prisijungti prie ES. Dabar bus stebima šių šalių pažanga stojimo procese. Ukraina ir Moldova dabar turės įgyvendinti reikiamas reformas.

2022 m. birželio 24 d. JAV Aukščiausiasis Teismas nusprendė panaikinti konstitucinę teisės į abortą apsaugą JAV, kylančią iš sprendimo Roe prieš Wade (1973 m.). Tai reiškia, kad sprendimą dėl abortų teisėtumo vėl priima valstijos. JAV žiniasklaida praneša, kad panaikinus konstitucinę apsaugą mažiausiai 8 valstijos jau nutarė uždrausti abortus. Susirūpinimą kelia tai, kad abortų draudimai ir kiti apribojimai turės neproporcingą poveikį skurstančioms moterims, taip pat moterims iš kaimo vietovių, neįgalioms moterims, paauglėms bei moterims migrantėms.

2022 m. liepos 1 d. Uzbekistano Karakalpakijos respublikos gyventojams protestuojant dėl planuojamų Konstitucijos pataisų kilo smurtinės demonstracijos. Pagal minėtas pataisas iš šio regiono būtų atimta konstitucinė teisė atsiskirti nuo Uzbekistano, jeigu tam būtų pritarta per referendumą. Karakalpakijos respublikoje saugumo pajėgoms susidūrus su protestuotojais, žuvo mažiausiai 18 žmonių, daugiau kaip 240 buvo sužeista ir šimtai sulaikyta. Vienam asmeniui jau pateikti kaltinimai dėl „sąmokslo siekiant užgrobti valdžią arba sugriauti konstitucinę tvarką“ ir dėl to jam gresia iki 20 metų laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis organizacijų „FairSquare“ ir „Human Rights Watch“ duomenimis, dešimtys žmogaus teisių gynėjų, įskaitant moterų teisių aktyvistus, žurnalistus ir tyrėjus, negali išvykti iš Egipto teritorijos, nes valdžios institucijos jiems taiko nepagrįstą draudimą keliauti. Ši ribojamoji priemonė taikoma siekiant užkirsti kelią aktyvistams ir jų gynėjams vykdyti teisėtą darbą žmogaus teisių srityje bei taikiai naudotis savo pagrindinėmis laisvėmis. Kaip nurodo „Human Rights Watch“, Egipto valdžios institucijos paprastai oficialiai nepraneša apie kelionių draudimus ir net nesuteikia galimybių užginčyti teisme tokius draudimus nustatančius sprendimus.

Agata Palinska

Tarptautinė politika

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *