Šį kartą mūsų apžvalgoje – Rusijos karas Ukrainoje, protestai Prancūzijoje, migracija prie Graikijos krantų, Tarptautinis Baudžiamasis Teismas ir Pride įvykiai.
Ukraina
Ukrainos kontrpuolimas tęsiasi jau ketvirtą savaitę. Aršiausi susirėmimai vyksta prie Bachmuto, Lymano ir Marinko. Šiuo metu fronto linija yra maždaug už penkių mylių nuo Neskučnės kaimo. Vyksta ne tik Ukrainos ir Rusijos pajėgų susirėmimai, bet ir išpuoliai prieš taikius Ukrainos civilius gyventojus. Birželio 27 d. Rusijos raketų atakos prieš restoraną metu Kramatorske žuvo 11 civilių gyventojų, o mažiausiai 56 buvo sužeisti. Birželio 30 d. Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenko ir kiti Ukrainos pareigūnai pranešė, kad naktį per apšaudymą Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marijinkos vietovėse žuvo mažiausiai 3 civiliai gyventojai ir 17 buvo sužaloti. Taip pat pranešta apie Rusijos raketų atakas Kijeve, kur po dvylikos dienų pertraukos vėl buvo atnaujintas apšaudymas, kurio metu žuvo mažiausiai 3 civiliai gyventojai ir 8 buvo sužeisti.
Nors kituose regionuose mūšių intensyvumas mažėja, Ukrainoje Rusijos karinė agresija tebesitęsia, o teritorijos, kuriose gyvena taikūs civiliai gyventojai, toliau patiria kryptingas Kremliaus artilerijos atakas.
Prancūzija
Smurtinių protestų banga, prasidėjusi birželio 27 d. vakarą, nusirito per Prancūziją ir pasiekė Prancūzijos užjūrio teritorijas. Neramumai kilo po to, kai Nantere eismo kontrolės metu policininkas nušovė septyniolikmetį alžyriečių kilmės vaikiną. Bandoma išsiaiškinti, ar jo mirties priežastis buvo rasizmas ir ar jį nušovęs pareigūnas neviršijo įgaliojimų. Prezidento kanceliarija atmetė kaltinimus dėl institucinio šališkumo šalies policijos pajėgose. Vis dėlto naujausi tyrimai aiškiai rodo, kad Prancūzijoje, ypač jos teisėsaugos institucijose, paplitusi rasinė diskriminacija.
Protestų metu buvo suimta apie 4000 žmonių. Prancūzijos Teisingumo ministerija pranešė, kad kas trečias sulaikytasis protestuotojas – nepilnametis. Šalies prezidentas E. Macronas susitiko su ministrais, kad parengtų politinę strategiją krizei įveikti.
Graikija
Liepos 1 d. „The New York Times“ paviešino tyrimą apie birželio 14 d. prie Graikijos krantų nuskendusį laivą „Adriana“, kuriuo į Italijos pakrantę plaukę žuvo daugiau kaip 600 Egipto, Sirijos ir Pakistano migrantų. NYT tyrime teigiama, kad tragedijos buvo galima išvengti. Graikijos pakrančių apsaugos tarnyba 13 valandų stebėjo bejėgį laivą, tačiau nesiėmė jokių realių veiksmų, kad užkirstų kelią jo nuskendimui ir išgelbėtų keleivių gyvybes.
Nuo 2014 m. Viduržemio jūroje nuskendo daugiau kaip 25 000 žmonių. Nors problemos priežastys yra sudėtingos, akivaizdu tai, kad Europos Sąjungos (ES) valstybių narių veiksmai nepakankami ir ES neprisiima atsakomybės užtikrinti ne europiečių kilmės žmonių paiešką ir gelbėjimą Viduržemio jūroje, pažymi „The Human Rights Watch“. Šiuo metu ES ne tik nekreipia dėmesio į šią problemą, bet ir kriminalizuoja bei trukdo nevyriausybinių organizacijų, teikiančių pagalbą nepriklausomai nuo valstybinių struktūrų, veiklai. Jei nedelsiant nebus imtasi veiksmų ir nebus sukurti veiksmingi mechanizmai, kurie ne tik užkirstų kelią valstybėms narėms vykdyti sąmoningą „leiskime jiems mirti“ politiką, bet ir padėtų susijusioms šalims valdyti šią problemą, ateityje aukų tik daugės.
Sirija
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja pritarė rezoliucijai, kuria įsteigiama nepriklausoma institucija ištirti, kur yra pilietinio karo Sirijoje metu dingę daugiau kaip 100 000 žmonių. Šia rezoliucija taip pat siekiama teikti paramą nukentėjusiesiems ir jų šeimoms. Jungtinių Tautų vertinimu, nuo 2011 m., kai Sirijos prezidentas Bashar al-Assad pradėjo susidorojimą su demonstrantais, dingo daugiau kaip 130 000 žmonių. Žmogaus teisių aktyvistai pripažįsta rezoliucijos būtinumą, tačiau taip pat pabrėžia, kad svarbu aprūpinti naująją instituciją priemonėmis, kurių reikia sėkmingam darbui. Rezoliucijai pritarė 83 valstybės, 11 balsavo prieš, o 62 susilaikė. Tarp susilaikiusiųjų buvo kelios arabų šalys, kurios anksčiau rėmė Sirijos opoziciją. Pasak „Associate Press“, manoma, kad kai kurie dingę asmenys laikomi vyriausybės kalėjimuose, o kitus pagrobė antivalstybinės ginkluotos grupuotės. Abiejose fronto linijos pusėse taip pat aptikta masinių kapaviečių. Nepaisant daugybės užfiksuotų žiaurumų, įvykdytų per daugiau nei 12 metų, Basharo al Assado režimas iš esmės vengė atsakomybės. Tai įrodo tarptautiniuose teismuose iškeltos tik kelios bylos.
Venesuela
Birželio 27 d. Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) Hagoje teisėjai leido atnaujinti tyrimą dėl Venesuelos nusikaltimų žmogiškumui. Šis sprendimas priimtas TBT prokurorui nurodžius tęsti tyrimą po to, kai pernai Venesuelos vyriausybė paprašė teismo nutraukti tyrimą dėl teisinių priemonių, kurių jau ėmėsi pati. Toks prašymas automatiškai sustabdė 2021 m. lapkritį pradėtą TBT tyrimo eigą. Tyrime daugiausia dėmesio skiriama įtariamiems nusikaltimams žmogiškumui, įvykdytiems Venesueloje nuo 2017 m., įskaitant asmens laisvės atėmimą, kankinimus, išprievartavimus ir kitų formų seksualinį smurtą, persekiojimus dėl politinių pažiūrų.
TBT iki šiol tebėra vienintelė galimybė 2013 m. autoritarinį režimą Venesueloje įvedusio ir tebevaldančio Nicolás Maduro aukoms sulaukti teisingumo, nepaisant didžiulių socialinių ir ekonominių problemų šalyje.
Turkija
Neseniai Turkijoje vykusios Pride eitynės baigėsi daugiau nei šimtu areštų Stambule ir Ismyre, kadangi tokios eitynės buvo uždraustos dar šiais metais, tik šiek tiek anksčiau. Tokie sprendimai buvo susiję su gegužę vykusiais prezidento rinkimais ir teise į taikius susirinkimus. Be to, daugelis protestuotojų susidūrė su policijos smurtu, nes pastaraisiais metais Turkijoje padaugėjo neapykantos aktų prieš LGBT+ asmenis. Juos kursto svarbiausi šalies politikai, pavyzdžiui, prezidentas Erdoganas, kuris savo rinkimų kampanijos tikslais švaistosi itin tokius asmenis diskriminuojančiomis frazėmis. Vienintelė viltis apginti LGBT+ asmenų teises Turkijoje yra teisminiai ginčai, kurie eitynių draudimus pripažįsta kaip neteisėtus, tačiau, deja, nesugebama imtis operatyvesnių veiksmų.
Verta paminėti, kad Lietuvoje įvykusios Vilnius Pride LGBT+ solidarumo eitynės buvo tarsi protestas, kuriuo siekta atkreipti dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria LGBT+ bendruomenė Lietuvoje, ir reikalauta šias problemas kuo greičiau spręsti. Lietuvoje iki šiol nėra užtikrinta žadėtoji teisė į partnerystę, jau nekalbant apie santuokos lygybę ar įvaikinimo teisę. Translyčiai žmonės vis dar turi įveikti žeminančius barjerus siekdami teisinės ir medicininės tranzicijos. Į LGBT+ asmenų diskriminaciją teisėsaugos institucijos nežiūri rimtai, o viešai kalbantieji apie savo patirtis rizikuoja būti ne tik diskriminuojami, bet ir cenzūruojami.
Agata Palinska
Tarptautinė politika