Užsienio naujienų apžvalga | Gegužė | 05 02 – 05 09

Kiekvieną savaitę „Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą kartu!

Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) pranešė, kad nuo vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, iki gegužės 8 d. vidurnakčio Ukrainoje užregistruotas 7061 nukentėjęs civilis: 3381 žuvusysis (įskaitant 235 vaikus) ir 3680 sužeistųjų (įskaitant 346 vaikus).

Tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ paskelbė naują ataskaitą, kurioje išsamiai apžvelgiami regione į šiaurės vakarus nuo Kijevo Rusijos pajėgų įvykdyti karo nusikaltimai. Organizacijos užfiksuoti nusikaltimai apima tiek neteisėtus oro antskrydžius Borodiankoje, tiek masines civilių egzekucijas kituose regiono miestuose ir kaimuose, tarp jų ir Bučoje. Kaip praneša organizacijos atstovai, šie nusikaltimai nebuvo pavieniai atskirų karių veiksmai, o greičiau aiškus veiksmų planas, už kurio vykdymą Rusijos pajėgos turėtų stoti prieš teismą. Naujasis tyrimas papildo ankstesnes „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“ ataskaitas apie tarptautinės teisės pažeidimus Rusijos karo prieš Ukrainą metu. Organizacijos ragina Ukrainos valdžios institucijas, Tarptautinį baudžiamąjį teismą ir kitus atsakingus organus užtikrinti, kad įrodymai, kuriuos ateityje būtų galima panaudoti vykdant baudžiamąjį persekiojimą už karo nusikaltimus, būtų išsaugoti. 

Organizacija „Human Rights Watch“ pasidalino nauju tyrimu apie tris incidentus, kurių metu Rusijos pajėgos Kijevo ir Černigovo regionuose apšaudė civilių transporto priemones. Kaip aiškinama tyrimo ataskaitoje, šių išpuolių metu žuvo šeši civiliai, vienas iš jų buvo tiesiog ištemptas iš furgono ir be gailesčio nušautas. Dar trys asmenys buvo sužeisti. Nors, kaip organizacija primena, pagal karo įstatymus taikytis į civilius yra draudžiama, Rusijos pajėgos ir toliau nesilaiko pareigos atskirti taikių civilių nuo karių. Viena labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių karo kontekste tampa vyresnio amžiaus žmonės, kuriuos rusų kariai neretai savavališkai sulaiko ir grasina jiems egzekucija. Intensyvėjant kovoms Donbase, evakuotis iš jo pagyvenusiems žmonėms darosi vis sunkiau. Senjorai, negalintys patys pasiekti slėptuvių, yra nešami per laikinus tiltus, tačiau neretas nusprendžia nepalikti namų, kuriuose nugyveno visą gyvenimą.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, iki gegužės 7 d. patvirtinta jau 200 išpuolių prieš Ukrainos sveikatos priežiūros sektorių. Vis dėlto, realus atakų skaičius numanomas žymiai didesnis – neoficialiais duomenimis jis gali siekti 400. PSO atstovo teigimu, tyčiniai Rusijos pajėgų išpuoliai prieš sveikatos priežiūros įstaigas pažeidžia tarptautinę humanitarinę teisę ir yra laikomi karo nusikaltimais. Rusija kaltinimus dėl karo nusikaltimų ir atakų prieš civilius neigia.   

Gegužės 6 d. Jungtinių Tautų organizacija (JTO) pranešė, kad iš Mariupolio ir jo apylinkių buvo evakuota beveik 500 civilių gyventojų. Kai kurie iš jų pastaruosius 2 mėnesius slėpėsi požeminėse slėptuvėse. JTO evakuotiems asmenims teikia visokeriopą finansinę ir psichologinę paramą. 

Gegužės 2 d. naujienų portale „Politico“ buvo nutekintas daugumos nuomonės projektas, kuriame JAV Aukščiausiasis Teismas palaiko idėją panaikinti 1973 m. sprendimą, įteisinusį moters laisvę nutraukti nėštumą per pirmąjį trimestrą be valdžios apribojimų. Abortus visoje šalyje įteisinantis sprendimas, dar žinomas kaip „Roe v. Wade“, iš naujo nagrinėjamas Misisipės valstijos prašymu, o galutinis verdiktas turėtų pasirodyti birželio pabaigoje arba liepos pradžioje. JAV Guttmacherio instituto teigimu, jei 1973 m. sprendimą būtų nuspręsta panaikinti, teisės į abortą netektų apie 36 mln. reprodukcinio amžiaus JAV moterų. Labiausiai paveiktos būtų skurdžiau gyvenančios moterys ir etninių mažumų atstovės, kurios jau ir taip susiduria su kliūtimis sveikatos sistemoje. Kaip pažymi organizacija „Human Rights Watch“, abortų uždraudimas ne sumažintų bendrą abortų skaičių, kaip tikimąsi, o tik padidintų nesaugių abortų skaičių. Viešojoje erdvėje pasirodžius nutekintam daugumos nuomonės projektui, kai kurios valstijos išreiškė savo palaikymą idėjai panaikinti teisę į abortus visoje šalyje. Gegužės 3 d. Oklahomos valstijos gubernatorius pasirašė įstatymą, draudžiantį abortus po šeštos nėštumo savaitės.

Kaip teigia organizacijos „Human Rights Watch“ vadovas Kenneth Roth, pastaruosius trejus mokslo metus Libano valstybinės mokyklos, kuriose mokosi šimtai tūkstančių libaniečių ir sirų moksleivių, iš esmės buvo uždarytos. Tam įtakos turėjo protestai prieš vyriausybės korupciją, sprogimas Beiruto uoste, Covid-19 pandemija, augantis ksenofobijos lygis ir mokytojų streikai. Dėl susidariusios situacijos maždaug 80 procentų 15–24 metų amžiaus sirių mergaičių ir moterų negauna jokio išsilavinimo, profesinio mokymo ar darbo galimybių. Nors užsienio valstybės, organizacijos ir suinteresuoti asmenys gausiai remia Libano švietimo sistemą ir siekia į ją įnešti pokyčių, nepanašu, kad finansinė pagalba pačias mokyklas ir moksleivius pasiektų. Gegužės 10 d. Briuselyje vyksiančioje konferencijoje finansavimo klausimais paramą teikiantys aktoriai bus kviečiami spręsti šią precedento neturinčią švietimo krizę Libane ir ieškoti konkrečių sprendimų, kaip paramą perduoti tiesiogiai Libano valstybinėms mokykloms.  

Gegužės 7 d. Jungtinių Tautų pagalbos misija Afganistane (UNAMA) išreiškė susirūpinimą dėl Talibano pareiškimo, kuriame nurodoma, jog moterys iš namų išeiti galės tik esant būtinybei, o viešose vietose galės pasirodyti tik prisidengusios veidą. Remiantis UNAMA gauta informacija, tai yra ne rekomendacija, o oficialus nurodymas, už kurio nevykdymą bus baudžiami moterų giminaičiai vyrai. UNAMA teigimu, toks sprendimas prieštarauja derybų su tarptautine bendruomene metu Talibano duotiems pažadams gerbti ir saugoti visų afganų, įskaitant moteris, žmogaus teises. 2021 m. rugpjūtį valdžią perėmęs Talibanas patikino, kad moterims bus užtikrintos jų teisės tiek profesinėje ir švietimo srityje, tiek visuomeniniame gyvenime. 

Organizacija „Amnesty International“ paskelbė ataskaitą apie Tigrėjaus regione įvykdytus žiaurius nusikaltimus. Ataskaitoje aprašoma, kaip naujai paskirti Vakarų Tigrėjaus pareigūnai kartu su kaimyninio Amharos regiono saugumo pajėgomis, pritariant ir galimai prisidedant Etiopijos federalinėms pajėgoms, sistemingai vertė kelis šimtus tūkstančių Tigrėjaus civilių gyventojų palikti savo namus. Tokį tikslą įgyvendinti pareigūnai siekė žudydami, grasindami, seksualiai išnaudodami, masiškai savavališkai sulaikydami, plėšikaudami, priverstinai perkeldami žmones ir atsisakydami suteikti jiems humanitarinę pagalbą. Šie plataus masto išpuoliai prieš Tigrėjaus civilius gyventojus laikomi karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui. 

Po 20 metų trukusio teisminio proceso Izraelio Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad šimtai palestiniečių, įsikūrusių Masafer Jatos gyvenvietėje, galės būti priverstinai iškeldinti iš savo namų. Atsisakymas leisti palestiniečiams turėti savo pastogę yra vienas iš Izraelio apartheido sistemos kertinių elementų. 

Nuo karinio perversmo Mianmare pradžios – 2021 m. vasario 1 dienos – šalyje žuvo beveik 1500 žmonių, daugiau kaip 11 000 žmonių buvo suimti, o milijonai kenčia badą. Organizacija „Amnesty International“ ragina tarptautinę bendruomenę imtis veiksmų, padėsiančių užkirsti kelią dar vieniems beprasmėmis mirtimis ir nekaltų žmonių kančiomis paženklintiems metams. 

Agata Palinska

Tarptautinė politika

Aistė Turčinavičiūtė

Žmogaus teisių komunikacija ir kultūra

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *