Užsienio naujienų apžvalga | Gegužė | 05 13 – 05 20

Kiekvieną savaitę ,,Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą kartu!

Vengrijos parlamentas priėmė įstatymą, kuris draudžia translyčiams keisti lytį bei vardą oficialiuose dokumentuose. Šis įstatymas buvo pasiūlytas Fidesz partijos, kuri yra valdančioji parlamente. Toks sprendimas grindžiamas neaiškumu, kuris pasak premjero Viktoro Orbano iškyla sprendžiant teisinius klausimus. Anot BBC, dauguma Europos Sąjungos šalių leidžia keisti lytį oficialiuose dokumentuose, jog ši atspindėtų lytinę žmogaus tapatybę. Nors įstatymas buvo priimtas parlamente, paskutinis žodis bus tariamas prezidento Janos Ader, kuris taip pat priklauso Fidesz. Galutinis tokio sprendimo įteisinimas, pasak žmogaus teisių aktyvistų, padidins diskriminaciją prieš bendruomenę šalyje.

Vokietijoje paskelbtas teismo sprendimas dėl duomenų ir privatumo apsaugos užsieniečiams. Anot New York Times, tai pirmas kartas kada buvo praplėstos konstitucinės teisės ne Vokietijos piliečiams. Šalies žvalgybos tarnyba iki sprendimo galėjo rinkti, vertinti duomenis apie užsieniečius bei dalintis šia informacija. Tai buvo daroma norint kovoti su potencialioms grėsmėms ar atakoms. Tačiau, 2016 metais įteisinta tvarka prieštarauja visuotinėmis žmogaus teisėmis užtikrintam privatumui bei perleidžia valstybei itin daug galios. Naujasis nuosprendis ne tik patvirtina naujus standartus tarptautinių žmogaus teisių apsaugai, bet ir spaudos laisvei. Negana to, pabrėžiama teisė į pokalbių privatumą įvairiose komunikacijos priemonėse (telefonu, laiškais ar internete) bei apribojimai žvalgybos institucijoms dalintis informacija su tarptautiniais partneriais.

Didžioji Britanija uždraudė ekstremistinių pažiūrų transliuotoją – Peace TV (liet. Taikos TV). Šis kanalas, siekiantis 200 šalių, buvo sukurtas 2006 metais Zakiro Naiko ir transliuojamas iš Dubajaus. Pačiam kanalo įkūrėjui, Islamo pamokslininkui, buvo uždrausta atvykti į Didžiąją Britanija nuo 2010-ųjų, po atvirai išreikšto palaikymo Osama bin Ladenui bei skatinimo, jog “kiekvienas musulmonas turėtų būti teroristas”. Šalyje veikianti komunikacijos reguliavimo institucija „Ofcom“ teigia, jog Peace TV bei Peace TV Urdu nepaisė esamų transliavimo taisyklių, naudojo diskriminacinę kalbą bei kurstė žiūrovus atlikti nusikaltimus. Be draudimo transliuoti kanalas turės atsakyti už savo veiksmus finansiškai. Peace TV kanalo licencijos turėtojui Lord Limited Productions bus skiriama 100,000 svarų bausmė, o Peace TV Urdu – 200,000. Toks sprendimas anot „Ofcom“ yra svarbus norint parodyti, jog tokio pobūdžio pažeidimai yra laikomi itin rimtais bei tikisi, jog šis pavyzdys paskatins laikytis įstatymų.

Prancūzija ir toliau draudžia burkas, nors baudžia už kaukių nenešiojimą dėl besitęsiančio Covid-19 plitimo. 2010-aisiais metais įteisintas draudimas neleidžia slėpti veido viešose vietose. Nepaisant to, dėl viruso plėtros kaukių nešiojimas bei veido dangstymas tapo privalomu. Nors veido apdangalai yra leistini dėl sveikatos priežasčių, nesutariama kokį veido apdangalą derėtų laikyti tinkamu. Kaip New York Times teigia britų musulmonė Asima Majid: “veido kaukės yra laikomos kaip privaloma socialinė priemonė norint apsaugoti kitus, o niqabai kaip antisocialinis veiksmas”. Tokio pobūdžio ar panaši situacija vyrauja ne tik Prancūzijoje, bet ir Belgijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, tam tikrose vietovėse Ispanijoje, Italijoje bei Vokietijoje.

Kurdų regioninė vyriausybė ėmėsi veiksmų norint užkirsti kelią planuojamiems protestams. Anot Human Rights Watch analitikės Belkis Wille, tai buvo dar vienas būdas sumažinti saviraiškos laisvę Irake. Protestai buvo planuojami dėl ekonominio nuosmukio bei mažėjančių naftos kainų. Jau nuo 2015 metų vėluojančios algos tapo nuolatine problema, kuri kurstė protestus prieš Kurdų valdžią, tačiau jie visada buvo numalšinami suėmimais. Šis kartas nebuvo išskirtinis. Grupė mokytojų iš Dohuk miestelio, Irako kurdų regione, ėmėsi organizuoti protestą prašydami gauti savo atlygį bei rengti protestą gegužės 16 dieną. Valdžia, neatsakiusi į prašymą oficialiai, protesto dieną uždarė paskirtą protesto vietą bei galiausiai sulaikė dešimtis aktyvistų, tarp jų 8 žurnalistus. Kurdų regioninė valdžia tvirtino, jog protestas buvo surengtas nelegaliai bei pažeidė Covid-19 apsaugos priemones. Negana to, valdžios atstovai teigė, jog už šių protestų slypi politinės grupuotės.

Dominyka Ginelevičiūtė

Tarptautinė politika

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *