Užsienio naujienų apžvalga | Gegužė | 05 21 – 05 27

Kiekvieną savaitę „Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą kartu!

Jungtinėje Karalystėje, Vaito saloje testuojama centralizuota nacionalinės sveikatos tarnybos kontaktų sekimo programa (angl. contact tracing app) kovai su COVID-19. Šalies vyriausybė teigė, jog jei sistema pasitvirtins, birželio mėnesį ji bus pristatyta visai Jungtinei Karalystei. Nors kontaktų sekimo programos šiuo metu yra matomos kaip vienintelė išeitis (išskyrus vakciną) kovai su koronaviruso plėtra, šis būdas susilaukia ypatingai daug kritikos. Anot Forbes, tai, jog Jungtinėje Karalystėje ši sistema centralizuota gali sukelti nemažai pavojų. Kitaip nei decentralizuotos tokio pobūdžio programos, kurios veikia panašiai kaip blockchain technologija (kai nei viena šalis neturi pakankamai duomenų, kad juos iššifruotų), centralizuota sistema reikštų, jog visi duomenys pakliūtų į vienas rankas. Ši situacija kelia nerimą žmogaus teisių aktyvistams, kurie išreiškia abejonę ne tik dėl žmonių duomenų apsaugos, bet ir dėl mažumų teisių užtikrinimo.

Kolumbijoje padaugėjo žmogaus teisių gynėjų bei bendruomenių aktyvistų nužudymų. Kaip teigia Colombia Reports, lyginant su praėjusiais metais, skaičius padidėjo 53%. Šiuo metu mirtiniausios provincijos išlieka Cauca bei Antioquia. Nors su pandemija susijusi izoliacija sumažino žmogžudysčių skaičių apskritai, tačiau nesuteikė saugumo jausmo socialiniams lyderiams. Dėl kritinės situacijos suaktyvėjusi neteisėtų ginkluotų grupuočių veikla pasak BBC lėmė kovą su teritorijose veikiančiais aktyvistais. Kaip pasakojo Clemencia Carabali, moterų bei afro-kolumbiečių teisių gynėja, izoliacija namuose tik palengvina jos persekiojimą bei kelia didžiulį pavojų.

Honkonge atsinaujino protestai prieš Kinijos sprendimus. Pasipiktinimą sukėlė Kinijos himno bei nacionalinio saugumo įstatymų projektai. Kinijos himno įstatymas draustų netinkamai naudoti arba įžeidinėti šalies tautinę giesmę, ko nepaisant – grėstų finansinės baudos bei iki 3 metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nacionalinio saugumo įstatymas koncentruojasi į protestų sustabdymą. Tuo atveju, jei būtų priimtas, jis draustų išdavystę, atsiskyrimą bei kurstymą maištauti. Dėl šių nutarimų, protestuotojai užplūdo gatves, teigdami jog jie apriboja Honkongui suteiktas laisves. Protestų metu policija atakavo susirinkusius ašarinėmis dujomis bei sulaikė 300 aktyvistų.

Prancūzijoje pradės galioti įstatymas siekiantis kovoti su neapykantos kalba (angl. hate speech) internete. Nuo liepos 1 d. nutarimas įpareigos tokias platformas kaip Google, Twitter ir Facebook ištrinti pažymėtą, neapykantą kurstantį turinį per 24 valandas bei teroristinę propagandą per 1 valandą. Nusižengus, gresia baudos iki 1.25 milijono eurų. Pasak Politico, įstatymo kritikai teigia, jog toks būdas reguliuoti neapykantos kalbą ne tik suteikia kompanijoms per daug galios nuspręsti kas yra netinkamas turinys, bet ir pažeidžia saviraiškos laisvę. Su Prancūzijos vyriausybės sprendimu nesutinka ir Europos Komisija, kuri teigia, jog Paryžius turėtų palaukti nutarimo dėl šiuo metu ruošiamo skaitmeninių paslaugų teisės akto (angl. digital service act).

Kosta Rikoje įteisintos tos pačios lyties asmenų santuokos. Šalis tapo šešta Lotynų Amerikoje bei pirmoji Centrinėje Amerikoje priėmusi tokį nutarimą. Nepaisant religinių grupių pasipriešinimo tos pačios lyties asmenų santuokos yra leidžiamos Argentinoje, Ekvadore, Brazilijoje, Kolumbijoje, Urugvajuje bei tam tikrose Meksikos vietovėse. Anot prezidento Carlos Alvarado Quesada, šis sprendimas suteiks tos pačios lyties poroms lygias teises ir paskatins socialinį bei kultūrinį pokytį šalyje. Vis dėlto, anot Time, LGBT+ asmenys Lotynų Amerikoje bei Karibuose dar vis negali jaustis saugūs. Vien 2014-2019 metų laikotarpyje buvo nužudyta mažiausiai 1300 bendruomenės narių.

Dominyka Ginelevičiūtė

Tarptautinė politika

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *