Šį kartą mūsų radare – Rusijos karas Ukrainoje, pranešimai apie tūkstančių moksleivių apnuodijimus Irano mokyklose, protestai Sakartvele prieš „užsienio agentų“ įstatymo projektą, šiurkštūs moterų teisių pažeidimai įvairiose šalyse.
Rusijos karas Ukrainoje
Kovo 9 d. Rusijos pajėgos surengė didžiausią per kelias savaites raketų ataką Ukrainoje, kurios metu žuvo mažiausiai 11 žmonių ir daugiau kaip 20 buvo sužeista. Sprogimai griaudėjo dešimtyje Ukrainos regionų, įskaitant Dniprą, Odesą, Charkivą ir Zaporožę. Atakos smogė kritinei infrastruktūrai ir gyvenamiesiems pastatams. „Tai buvo masinis puolimas iš įvairių krypčių, apšaudymas iš oro, jūros ir iš bepiločių orlaivių kamikadzių“ – pasakojo Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai apie paskutinį iš daugybės beatodairiškų raketų išpuolių prieš civilinę infrastruktūrą, kurie kelia pavojų dideliam skaičiui Ukrainos piliečių. Vien per vasarį, kaip užfiksavo Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR), Ukrainoje užregistruoti 589 nukentėję civiliai. Vis dėlto, OHCHR tvirtinimu, realus aukų skaičius galimai yra gerokai didesnis.
Iš okupuotų Ukrainos teritorijų Rusijos pajėgos grobia daugybę vaikų. Organizacija „Human Rights Watch“ savo naujame tyrime tai pavadino „siaubo ir neteisėtumo verpetu“. Kai kuriais atvejais vaikai prievarta perkeliami į kitas, Rusijos okupuotas Ukrainos teritorijas. Būna atvejų, kai Maskvos pajėgos juos deportuoja į Rusiją ir apgyvendina rusų globėjų ir įtėvių šeimose. Tokiems vaikams suteikiama Rusijos pilietybė ir jie visam laikui atskiriami nuo savo šeimų, bendruomenių ir šalies. Taip pat pranešama, kad vaikai iš Ukrainos perkeliami į „stovyklas“ ir kitas įstaigas Rusijoje ir Rusijos okupuotas teritorijas, kuriose, Rusijos pareigūnų teigimu, užtikrinama „integracija“ ir „patriotinis auklėjimas“. Nors daugelis pagrobtų vaikų atsidūrė Rusijos įstaigose, dauguma jų nėra našlaičiai, kadangi turi gyvus biologinius tėvus ar kitus giminaičius Ukrainoje. Tarptautinėje teisėje nusistovėjęs principas, kad nepaprastosios padėties atvejais įvaikinimas nėra tinkamas atsakas nelydimiems ir atskirtiems vaikams. Reikia vadovautis prielaida, kad jie turi gyvų giminaičių, ir stengtis juos surasti. Jokiu būdu negalima vaikų sistemingai išvežti svetur, ugdyti imperialistinį „patriotizmą“ ir atiduoti nežinomiems globėjams. Tai kelia rimtą grėsmę vaikų saugumui ir gerovei, taip pat jų tapatybės ir priklausymo jausmui.
Visa tai yra ne tik skandalinga, bet ir neteisėta. Priverstinis ukrainiečių vaikų perkėlimas, deportavimas ir įvaikinimas yra akivaizdus žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas. Priverstiniam vaikų perkėlimui ir kitiems sunkiems Ukrainoje įvykdytiems nusikaltimams turi būti įvykdytas teisingumas. Tačiau, kaip teigia „Human Rights Watch“, dar svarbiau, kad JT, atitinkamos jų agentūros ir visos suinteresuotosios vyriausybės stengtųsi grąžinti karo patirtis išgyvenusius vaikus į jų šeimas. Juos turėtų auginti tėvai ar jų giminaičiai jų pačių kultūroje ir bendruomenėje, kalbančioje jų gimtąja kalba.
Mokinių apnuodijimų atvejai Irane
Kaip informuoja Irano vietos naujienų tarnybos ir pareigūnai, pastaruoju metu Irane padaugėjo pranešimų apie įtariamus apnuodijimo atvejus. Pilietinių teisių aktyvistai teigia, kad staigių mokinių susirgimų priežastis galėjo būti bausmė už pilietinį nepaklusnumą, kelio švietimui užkirtimas ir baimės sėjimas. Neseniai vykusiems protestams, kurių metu buvo reikalaujama atskaitomybės už Mahsos Jinos Amini mirtį ir diskriminacinės politikos panaikinimo, vadovavo moterys ir merginos. „Atrodo, kad tai rimti koordinuoti išpuoliai, kuriais siekiama sukelti baimę mergaitėms ir jų šeimoms dėl mergaičių dalyvavimo protestuose ir jas už tai nubausti“ – nurodė „Human Rights Watch“ Irano tyrėja Tara Sepehri Far. „Tai dar labiau padidina kolektyvinę traumą ir nerimą Irane“. Iš viso nustatyta apie 13 000 įtariamų apnuodijimo atvejų.
Protestai Sakartvele
Sakartvelo valdančioji partija atšaukė prieštaringai vertinamus „užsienio agentų“ įstatymo projektus. Šis palankus poslinkis įvyko po masinių protestų prieš įstatymus sostinėje Tbilisyje ir kitose šalies dalyse. Įstatymų projektai nuo pat pradžių buvo ydingi. Jais buvo reikalaujama, kad asmenys, nepriklausomos grupės ir žiniasklaida užsiregistruotų Teisingumo ministerijoje kaip „užsienio agentai“, jei bent 20 proc. savo lėšų gauna iš užsienio. Jais taip pat būtų nustatyti papildomi apsunkinti ataskaitų teikimo ir audito reikalavimai. Už pažeidimus būtų taikoma administracinė ir baudžiamoji atsakomybė ir grėstų laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų. Šiais siūlomais įstatymais akivaizdžiai siekiama marginalizuoti ir diskredituoti nepriklausomas, užsienio lėšomis finansuojamas grupes ir žiniasklaidos priemones, kurios tarnauja platesniems Sakartvelo visuomenės interesams. Jų priėmimas paskatintų represijas prieš nepriklausomą žiniasklaidą ir NVO. Kaip ir Rusijos įstatymai dėl užsienio agentų, kuriais jie buvo įkvėpti, Sakartvelo įstatymų projektai yra nesuderinami su tarptautine žmogaus teisių teise ir standartais, kuriais ginama teisė į saviraiškos ir asociacijų laisvę.
Moterų teisių padėtis įvairiose šalyse
Kovo 8-ąją, Tarptautinę moters dieną, įvairių šalių moterys dalyvavo solidarumo ir protesto akcijose prieš kėsinimąsi į jų teises į išsilavinimą, gerovę, pragyvenimo šaltinį ir kūno autonomiją, reikalaudamos lygių galimybių ir teisių užtikrinimo. Praėjusiais metais Tarptautinę moters dieną Saudo Arabijoje buvo paskelbtas naujas „progresyvus“ asmens statuso įstatymas, kuriuo iš tikrųjų buvo įvesta piktnaudžiavimu pagrįsta globos sistema. Remiantis šiuo įstatymu, svarbiausius sprendimus moters vardu turi priimti šeimos narys vyras – taip įtvirtinta moterų diskriminacija. Įstatyme taip pat yra nuostatų, diskriminuojančių moteris santuokos sudarymo, skyrybų ir sprendimo dėl vaikų klausimais.
Netrūko moterų teisių pažeidimų ir kitose šalyse. Irano vyriausybė susidorojo su moterimis ir mergaitėmis, protestuojančiomis prieš jų aprangos ir elgesio apribojimus. Afganistane Talibanas draudžia moterims ir mergaitėms naudotis pagrindinėmis teisėmis, įskaitant teisę į mokslą, darbą ir judėjimo laisvę. Tačiau moterų teisės pažeidžiamos ne tik autoritarinių vyriausybių – demokratinėse šalyse moterys taip pat susiduria su apribojimais. JAV daugelyje valstijų ribojamas abortų prieinamumas. Jungtinė Karalystė netaiko kai kurioms migrantėms konvencijos dėl moterų apsaugos nuo smurto. Tačiau kitur moterys naudojasi tarptautine teise, siekdamos pokyčių vietos lygmeniu. Abortų prieinamumo pažanga Lotynų Amerikoje ir tokiose šalyse kaip Airija leidžia suprasti, kad pokyčiai vis dėlto yra įmanomi.