Užsienio naujienų apžvalga | Kovas | 03 03 – 03 10

Kiekvieną savaitę „Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą kartu!

Mianmare tūkstančiai šalies gyventojų renkasi į naujus masinius protestus prieš šalyje įvykdytą karinį perversmą, po kurio faktinė šalies vyriausybė vadovė ir kiti šalies valdančiosios partijos nariai buvo sulaikyti. Šalies karinė chunta, nušalinusi demokratiškai išrinktą valdžią, griežtina savo taktiką dėl didžiulės ir daugiausia taikios pilietinio nepaklusnumo kampanijos. Šalies saugumo pajėgoms jėga malšinant protestus, keliuose miestuose be didelių perspėjimų į demonstrantus buvo šaudoma tikrais šoviniais, o liudininkai vis dažniau Mianmarą vadina „karo zona“. Naujausios demonstracijos buvo surengtos profesinėms sąjungoms paraginus protestuotojus nusmukdyti šalies ekonomiką masiškai neinant į darbą. Po šių ryžtingų demonstrantų veiksmų, į kelias Jangono valstybines ligonines, aidint šūviams, buvo įvestos šalies kariuomenės pajėgos. Teigiama, kad tai buvo padaryta tam, kad užėmus ligonines kariškiai galėtų lengviau suimti sužeistus protestuotojus. Jungtinėse Amerikos Valstijose įsikūrusi ne pelno organizacija „Physicians for Human Rights“ pareiškė esanti priblokšta šių kariškių žingsnių ir vadino tai tarptautinės teisės pažeidimu. Remiantis Jungtinių Tautų organizacijos duomenimis, nuo vasario 1-osios, kai kariuomenė šalyje įvykdė perversmą, jau žuvo daugiau kaip pusšimtis žmonių, policija suėmė beveik 2000 aktyvistų.

Pusiaujo Gvinėjoje nugriaudėjo keli sprogimai, kurių metu mažiausiai 98 žmonės žuvo ir dar keli šimtai buvo sužeisti. Vienoje karinėje bazėje įvykę sprogimai suniokojo aplinkui esančią didelę teritoriją, antrajame pagal dydį šalies mieste. Nelaimės vietoje iš nuolaužų buvo traukiami vaikai ir suaugusieji, kurie iš karto nugabenti į ligoninę. Incidentas įvyko po to, kai vietos ūkininkų sukeltam gaisrui buvo leista nevaldomai išplisti. Liepsnos padegė šaudmenų sandėlius karinėje bazėje ir šie detonavo. Šalies prezidentas dėl įvykusių sprogimų kaltina karinį dalinį, kuris neįvykdė jam patikėtos pareigos saugoti sprogmenis, dinamitą ir šaudmenis karinėje stovykloje. Čia be kitų dalinių bazuojasi kai kurie kariuomenės specialiųjų pajėgų ir karo policijos padaliniai. Dabartinis šalies prezidentas, Pusiaujo Gvinėjai vadovaujantis jau 42 metus, yra neretai kritikuojamas opozijos veikėjų ir tarptautinių organizacijų dėl šioje valstybėje egzistuojančių žmogaus teisių pažeidimų.

Palestiniečių teritorijose vykstantys karo nusikaltimai bus tiriami Tarptautinio Baudžiamojo Teismo vyriausios prokurorės. 2015 metais Palestinos gyventojai teismo prašė išnagrinėti Izraelio gynybos pajėgų ir valdžios pareigūnų veiksmus per 2014 metų karą su palestiniečių kovotojais Gazos ruože. Tačiau apie tai, kad minėto teismo jurisdikcija apima ir palestiniečių teritorijas, okupuotas Izraelio per 1967 metų karą, teisėjai oficialiai patvirtino tik prieš mėnesį. Pažymėtina, kad Palestinos gyventojai taip pat prašė įvertinti Izraelio vykdomas gyvenviečių statybas aneksuotoje Rytų Jeruzalėje ir okupuotame Vakarų Krante. Tarptautinės bendruomenės manymu, Izraeliui bus sunku pateisinti minėtų gyvenviečių politiką, kadangi tarptautiniai įstatymai draudžia perkelti civilius gyventojus į okupuotas teritorijas. 

Džibutyje mažiausiai 20 migrantų nuskendo, kai nelegalūs gabentojai išstūmė juos iš laivo, plaukiusio į Jemeną, ketvirtadienį pranešė Tarptautinė migracijos organizacijos  atstovė. Teigiama, kad laive buvo mažiausiai 200 migrantų, tarp kurių buvo ir vaikų. Pasak išgyvenusių tragedijos liudininkų, po maždaug pusvalandžio nuo kelionės pradžios kontrabandininkai jėga privertė migrantus palikti laivą. Tuomet jie apgręžė laivą ir sugrįžo atgal į Džibutį. Iš 80 žmonių, išmestų iš laivo, krantą pasiekė tik 60, teigė Tarptautinė migracijos organizacijos atstovė. Išsigelbėjusiems migrantams teikiama skubi medicinos pagalba Džibučio uostamiestyje Oboke. Džibučio gyventojų bendruomenė baiminasi, kad aukų skaičius dar gali padidėti. Remiantis minėtos organizacijos duomenimis, kasmet tūkstančiai migrantų leidžiasi į pavojingas keliones laivais iš Somalio pusiasalio, tikėdamasi per Jemeną patekti į kitas Persijos įlankos šalis, kur galėtų sėkmingai ieškoti darbo. 

Tailande Bankoko teismas pirmadienį atsisakė paleisti už užstatą tris Tailando kovotojus už demokratiją, kaltinamus šalies monarchijos orumo įžeidimu. Šalies vyriausybė toliau tęsia teisinę kovą su pernai susikūrusiu jaunimo vadovaujamu prodemokratiniu judėjimu. Trys tailandiečiai kaltinami pažeidę prieš karališkosios šeimos narius nukreiptą šmeižtą draudžiančius įstatymus. Šie pažeidimai buvo užfiksuoti per rugsėjį Bankoko centre vykusį mitingą, kurio metu dešimtys tūkstančių demonstrantų reikalavo ministro pirmininko vyriausybės atsistatydinimo ir naujos konstitucijos priėmimo. Protestuotojai taip pat reikalavo pertvarkyti monarchiją šalyje, kurioje karališkoji šeima nuo seno laikoma neliečiama. Remiantis šios šalies baudžiamuoju įstatymu, asmeniui, kuris pripažįstamas kaltu dėl karališkosios šeimos narių įžeidimo, gali būti skiriama iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Pirmadienį demonstrantai surengė eiseną Bankoko baudžiamojo teismo link, nešini sulaikytų protesto judėjimo lyderių plakatais ir vėliavomis. Dešimtys protestuotojų reikalavo paleisti minimus tris aktyvistus. Tailande dėl monarchijos orumo įžeidimo teisiami mažiausiai 57 asmenys, įskaitant tris nepilnamečius.

Agata Palinska

Tarptautinė politika

Dominyka Ginelevičiūtė

Tarptautinė politika

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *