Kiekvieną savaitę „Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Reiškiame solidarumą su Ukraina bei jos žmonėmis ir šią skiltį dedikuojame būtent jiems.
Šį ketvirtadienį, kovo 10 d., Prancūzijoje prasidėjusiame neformaliame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime po įnirtingų diskusijų buvo nutarta „efektyviai remti Ukrainos europinės integracijos kelią“ ir kuo skubiau įvertinti Ukrainos prašymą prisijungti prie Europos Sąjungos. Kalbėta ir dėl griežtesnių, ypač finansinių, sankcijų šalims agresorėms. Susitikime dalyvavęs Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda savo mintimis apie susitikimo sėkmę kovo 11 d. pasidalino „Twitter“ paskyroje. EVT susitikimą jis pavadino „istorine naktimi“, suteikiančia pradžią Ukrainos eurointegracijos procesui ir išreiškiančia solidarumą su Ukrainos žmonėmis. Kaip teigė G. Nausėda, „didvyriška ukrainiečių tauta nusipelno žinoti, kad yra laukiama ES“.
2022 m. kovo 11 d. Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokuroras pranešė, kad dar dvi valstybės – Japonija ir Šiaurės Makedonija – perdavė jo biurui turimą informaciją apie padėtį Ukrainoje, taip prisidėdamos prie dar 39 valstybių, pranešimus pateikusių iki kovo 2 d. TBT prokuroras apie savo sprendimą prašyti leidimo pradėti padėties Ukrainoje tyrimą paskelbė vasario 28 d. Remdamasis ankstesnėmis prokuratūros išvadomis, padarytomis atlikus preliminarų tyrimą, prokuroras nedelsdamas pradėjo iš TBT valstybių rinkti įrodymus apie Rusijos įvykdytus nusikaltimus Ukrainoje, priklausančius TBT jurisdikcijai. Dabartinis bendras į Tarptautinį baudžiamąjį teismą dėl Rusijos veiksmų besikreipiančių valstybių skaičius siekia 41.
Susidūrusi su dideliu Ukrainos pasipriešinimu sausumoje, Rusija vis dažniau griebiasi bombardavimų iš oro taktikos. Nuo karinės invazijos pradžios mažiausiai 67 Ukrainos miestai ir miesteliai nukentėjo nuo oro atakų, kai kurie iš jų – po keletą kartų ir kelias dienas iš eilės. Tarp tokių miestų patenka Kijevas, Irpinas, Mariupolis ir Charkovas, bombarduojamas jau devintą dieną. Remiantis statistiniais duomenimis, mažiausiai aštuoni Ukrainos miestai buvo apšaudomi po daugiau nei keturias dienas.
Lvovo srities karinės administracijos vadovas nurodė, kad kovo 13 d. naktį Rusijos surengto oro antskrydžio metu buvo smogta Tarptautiniam taikos palaikymo ir saugumo centrui, esančiam Javorivo mieste. Preliminariais duomenimis, į centrą buvo paleistos aštuonios raketos. Per antskrydį žuvo 35 žmonės, 134 buvo sužeisti. Tarptautinis taikos palaikymo ir saugumo centras įsikūręs maždaug už 50 km į vakarus nuo Lvovo ir apie 25 km nuo Lenkijos sienos. Šioje karinėje bazėje kariai ruošiami daugiausia taikos palaikymo misijoms.
„Šiandien Rusijos karo nusikaltėliai pagrobė dar vieną demokratiškai išrinktą Ukrainos merą, Dniprorudnės miesto vadovą Jevheną Matvijivą“, – savo „Twitter“ paskyroje pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. J. Matvijivas – jau antrasis meras, kurį Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą pagrobė rusų kariai. Reaguodamas į tokius Rusijos veiksmus, ministras D. Kuleba dar kartą paragino visas valstybes ir tarptautines organizacijas sutelkti jėgas siekiant sustabdyti Rusijos terorą prieš Ukrainą ir demokratiją.
Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova pranešė, kad, kovo 13 d. ryto duomenimis, per Rusijos pajėgų vykdomas atakas žuvo mažiausiai 85 vaikai. Tikrasis aukų skaičius dėl vėluojančios informacijos nėra žinomas, tačiau, besitęsiant tyčiniams ir žiauriems civilių apšaudymams, jų tik daugėja. Nuo Rusijos vykdomų atakų nukentėjo jau 369 švietimo įstaigos, 57 iš jų buvo visiškai sugriautos.
Rusijos pajėgoms ir toliau aktyviai bombarduojant Ukrainos miestus, neretai atakų taikiniu tampa miestų ligoninės ir gimdymo namai. Būsimos motinos yra priverstos bėgti iš apšaudomų ligoninių ir gimdyti rūsiuose bei priešlėktuvinėse slėptuvėse. Nors šios patalpos ir nėra pritaikytos tokiam tikslui, šiuo metu moterims ten yra daug saugiau nei gimdymo palatose, kurias bet kada gali apšaudyti rusai.
Keletas sviedinių, kuriais Rusija bombardavo Mykolajivą, nukrito visai šalia onkologinės ligoninės.
Bet kokio ginkluoto konflikto metu viena pažeidžiamiausių visuomenės grupių yra neįgalieji. Civiliams, norintiems išvykti iš Ukrainos, turi būti suteikta galimybė tai padaryti saugiai. Sunkumus, su kuriais karo akivaizdoje susiduria neįgalieji, iliustruoja šis tweet’as:
Ukrainos kariai ir policininkai perneša moterį neįgaliojo vežimėlyje. Netoliese aidint artilerijai, žmonės bėga iš Irpino Kijevo pakraštyje. Ukraina, pirmadienis, 2022 m. kovo 7 d.
Kviečiame ir Jus pačius sekti grotažymes #Ukraine #StandWithUkraine #SlavaUkraini #StopRussia ir domėtis, su kuo susiduria paprasti piliečiai ir kokiame pavojuje yra jų prigimtinės teisės ir laisvės.
Agata Palinska
Tarptautinė politika
Aistė Turčinavičiūtė
Žmogaus teisių komunikacija ir kultūra