Kiekvieną savaitę „Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą kartu!
Europos Sąjungos valstybės narės patvirtino sankcijas dėl šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų taikymo asmenims, subjektams ir organizacijoms iš 6 valstybių, tarp kurių yra Kinija, Eritrėja, Libija, Šiaurės Korėja, Rusija ir Pietų Sudanas. Šios ribojamosios priemonės nėra baudžiamojo pobūdžio, jomis siekiama paskatinti teigiamus pokyčius atitinkamose trečiosiose valstybėse. Tarp jų asmenims numatytas draudimas keliauti ir lėšų įšaldymas. Tikslinių ribojamųjų priemonių sistema taikoma tokiems veiksmams kaip genocidas, nusikaltimai žmoniškumui ir kiti šiurkštūs žmogaus teisių pažeidimai (pavyzdžiui, kankinimas, vergija, neteisminės egzekucijos, savavališkas sulaikymas arba suėmimas). Sankcijų taikymui jau pritarė didžiosios Europos Sąjungos valstybės: Prancūzija, Vokietija ir Italija. Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai jau ateinančią savaitę turėtų patvirtinti visų asmenų ir subjektų, kuriems bus pritaikytos sankcijos, sąrašą.
Jungtinėse Amerikos Valstijose Mineapolio miesto taryba sudarė 27 milijonų dolerių taikos sutartį su George Floyd šeima praėjus beveik metams po neginkluoto afroamerikiečio nužudymo per policijos operaciją. George Floyd mirtis yra dar vienas iš daugybės perteklinio policijos pareigūnų jėgos naudojimo ir nužudymo pavyzdžių. Dėl šios mirties įsiplieskė masinės demonstracijos ir protestai prieš rasizmą ir policijos žiaurumą. Po masinių protestų buvusiam policijos pareigūnui kaltinimai dėl trečiojo laipsnio nužudymo buvo pakeisti kaltinimais dėl antrojo laipsnio nužudymo ir taip vadinamo neatsargaus gyvybės atėmimo. Tačiau praeitą ketvirtadienį teisėjas nusprendė pritarti prokuroro kaltinimui dėl trečiojo laipsnio nužudymo, padaryto netiesiogine tyčia, kuris būtų laikomas papildomu kaltinimu šioje byloje. Už pastarąjį gręsia ki 25 metų laisvės atėmimo bausmė.
Lenkijoje jau kurį laiką vyksta aršios diskusijos dėl Šeimos teisių konvencijos, kuri sumanyta kaip Rytų Europos regioną apjungiantis iššūkis Stambulo konvencijai. Konservatoriai Lenkijos vyriausybėje ir opozicijoje deda pastangas regione, siekdami atmesti 2011 m. Europos Tarybos konvenciją, kuri skirta kovai su smurtu prieš moteris ir smurtą artimoje aplinkoje. Negana to, šalies valdžia siekia ją pakeisti kitu dokumentu, paremtu prigimtinės šeimos sąvoka. Jei jiems pasiseks, šis postūmis galimai stabdytų LGBT+ bendruomenės ir moterų teisių plėtrą Europos Sąjungoje.
Sirijoje minint pilietinio karo dešimtmetį, į gatves išėjo tūkstančiai demonstrantų. Kovo 15 d. suėjo dešimt metų nuo tada, kai visoje šalyje prasidėjo taikūs protestai, kurių metu gyventojai reikalavo Sirijos prezidento atsistatydinimo. Režimas juos numalšino naudodamas smurtą, todėl kilo dešimtmetį besitęsiantis konfliktas. Sirijos pilietinio karo metu žuvo virš 388 tūkst. žmonių. Tarp aukų yra apie 117 tūkst. civilių, įskaitant 22 tūkst. vaikų. Per pastaruosius dešimt metų galima pastebėti daugybė žmogaus teisių ir šiurkščių tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų.
Irane prieš teismą stojo 43 metų iraniečių kilmės britė, kuriai pareikšti nauji kaltinimai dėl propagandos prieš sistemą skleidimo. Naujų kaltinimų ištakos siekia 2009 metus, kuomet Didžiosios Britanijos ir Irano pilietybę turinti moteris dalyvavo mitinge priešais Irano ambasadą Londone. Remiantis Irano baudžiamuoju įstatymu, asmeniui, kuris pripažįstamas kaltu dėl propagandos, nukreiptos prieš Iraną arba dėl šalies valdžios opozicionierių rėmimo, gali būti skiriama nuo 3 mėnesių iki 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Dėl COVID-19 pandemijos moteris buvo laikinai paleista iš Teherano kalėjimo ir nuo praėjusių metų pavasario yra laikoma namų arešto sąlygomis. Ankstesnius ketverius metus moteris praleido kalėjimo vienutėse. Ji skelbė bado streikus, tačiau nesulaukė medicininio gydymo. Penktadienį aktyvistų grupė „Redress“ Britanijos užsienio reikalų sekretoriui įteikė ataskaitą, kuri, pasak grupės, „patvirtina prasto elgesio, kurį patyrė moteris, rimtumą.