Kiekvieną savaitę „Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Reiškiame solidarumą su Ukraina bei jos žmonėmis ir šią skiltį dedikuojame būtent jiems.
Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) pranešė, kad nuo vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, iki kovo 20 d. vidurnakčio Ukrainoje užregistruotas 2421 nukentėjęs civilis: 925 žuvusieji (įskaitant 75 vaikus) ir 1496 sužeistieji (įskaitant 99 vaikus).
Vis dėlto OHCHR įspėjo, kad realus aukų skaičius, ypač vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje, galimai yra gerokai didesnis. Iš vietovių, kur vyksta intensyvūs karo veiksmai, informacijos perdavimas vėluoja ir daug pranešimų vis dar laukia patvirtinimo.
JT Pabėgėlių agentūra (angl. UNHCR) praneša, kad karas Ukrainoje namus palikti privertė 10 mln. šalies gyventojų. JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro Filippo Grandi teigimu, „kariaujantieji yra atsakingi už civilių, priverstų palikti savo namus, kančias“. Iš 10 mln. gyventojų, palikusių namus, į kitas valstybes išvyko beveik 3,5 mln. Naujausius statistinius duomenis apie pabėgėlius iš Ukrainos galima rasti UNHCR duomenų portale: http://bit.ly/3hBHw7j.
Rusijos pajėgų apgultame Ukrainos mieste Mariupolyje iš susprogdinto teatro išgelbėta mažiausiai 130 žmonių, tačiau daugiau kaip tūkstantis civilių – vis dar įkalinti po griuvėsiais. Teatrą suniokojo kovo 16 d. įvykdyta galinga Rusijos oro pajėgų ataka. Mariupolis, kuriame Rusijos artilerijos bombardavimai tęsiasi jau 13 dienų, tapo Ukrainos kančių, patiriamų 26-tą dieną trunkančio karo metu, simboliu.
Teatras Mariupolyje prieš bombardavimą ir po jo. Kai pagalvoji, kad po griuvėsiais įkalinta 1300 moterų, vaikų, senelių… Štai kaip Rusija elgiasi su Ukraina: tai genocidas.
Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT), tenkindamas Ukrainos prašymą, 2022 m. kovo 16 d. paskelbė sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, įpareigojantį Rusiją nedelsiant nutraukti vasario 24 d. pradėtus karinius veiksmus Ukrainoje. Rusijai taip pat nurodoma užtikrinti, kad jokių karinių veiksmų nesiimtų ir kariniai vienetai ar organizacijos, vadovaujamos ar remiamos Rusijos, pavyzdžiui, Donecko ir Luhansko Liaudies Respublikos. Ukrainos prašymo įpareigoti Rusiją reguliariai atsiskaityti apie šių laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą Teismas, vis dėlto, netenkino. Sprendime, be viso to, primenama apie Rusijos įsipareigojimus pagal JT Chartiją, įskaitant taikų tarptautinių ginčų sprendimą ir tarptautinės humanitarinės teisės laikymąsi, o kitoms šalims nurodoma susilaikyti nuo veiksmų, kurie apsunkintų ginčo nagrinėjimą.
Vaizdai iš TTT posėdžio – skaitomas sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių byloje dėl kaltinimų genocidu pagal Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį (Ukraina prieš Rusijos Federaciją) https://bit.ly/3IaQALe
2022 m. kovo 21 d. Europos Komisija paskelbė gaires, kuriomis siekiama padėti ES valstybėms narėms taikyti Laikinosios apsaugos direktyvą. Išsamios gairės padės atvykstantiems asmenims, bėgantiems nuo karo Ukrainoje, pasinaudoti nuosekliai ir veiksmingai suteikiamomis teisėmis, o valstybėms narėms – vykdyti savo naujas pareigas. Už vidaus reikalus atsakingos Europos Komisijos narės Ylvos Johansson teigimu, Komisijos parengtos gairės užtikrins, kad „nacionalinės sistemos nebūtų apkrautos taip, kad žmonės nebegalėtų pasinaudoti būtinąja apsauga“, o valstybėms narėms parama būtų teikiama visais etapais – nuo žmonių atvykimo iki integracijos.
„The Kyiv Independent“ praneša, kad Rusijos pajėgos taikaus protesto okupuotame Chersone metu apšaudė beginklius civilius. Vietos naujienų agentūros „Most“ teigimu, rusų kariai prieš demonstrantų minią panaudojo apsvaiginti skirtas granatas. Pranešama apie sužeistuosius. Apie okupuotuose Ukrainos miestuose vykstančias taikias protesto akcijas anksčiau savo „Twitter“ paskyroje rašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. Jis dalinosi Chersone užfiksuotais vaizdais, kuriuose matyti rusų karinį transportą stumiantys ir „namo!“ skanduojantys vietos gyventojai. „Jų laisvės dvasia išties nepalaužiama“, – teigė ministras D. Kuleba.
Dėl Rusijos vykdomų karo nusikaltimų baudžiamąsias bylas iškėlė jau 6 šalys: Estija 
Dėl Ukrainoje besitęsiančių karo veiksmų grėsmė, kylanti milijonams šalies vaikų, nenumaldomai auga. Apie vaikų gyvybėms bei saugumui kylančius pavojus primena ši „instaliacija“ Lvive. Vaikiškų vežimėlių voros – aliuzija į pražūtingus karo padarinius ir sunkiai suvokiamas netektis, į prarastus namus ar net gyvybes.
Kviečiame ir Jus pačius sekti grotažymes #Ukraine #StandWithUkraine #SlavaUkraini #StopRussia ir domėtis, su kuo susiduria paprasti piliečiai ir kokiame pavojuje yra jų prigimtinės teisės ir laisvės.
Agata Palinska
Tarptautinė politika
Aistė Turčinavičiūtė
Žmogaus teisių komunikacija ir kultūra