Kiekvieną savaitę „Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Reiškiame solidarumą su Ukraina bei jos žmonėmis ir šią skiltį dedikuojame būtent jiems.
Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) pranešė, kad nuo vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, iki kovo 29 d. vidurnakčio Ukrainoje užregistruota 3090 nukentėjusiųjų civilių: 1189 žuvusieji (įskaitant 108 vaikus) ir 1901 sužeistasis (įskaitant 142 vaikus).
Vis dėlto OHCHR įspėjo, kad realus aukų skaičius, ypač vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje, galimai yra gerokai didesnis. Iš vietovių, kur vyksta intensyvūs karo veiksmai, informacijos perdavimas vėluoja ir daug pranešimų vis dar laukia patvirtinimo.
Rusijos invazija į Ukrainą namus palikti privertė jau daugiau kaip 10 mln. žmonių. JT Pabėgėlių agentūra (angl. UNHCR) praneša, kad į kitas valstybes išvyko daugiau nei 4 mln žmonių, o ~ 6,5 mln. žmonių buvo priversti migruoti šalies viduje. Dar maždaug 13 mln. žmonių yra įstrigę sunkiai pasiekiamose teritorijose arba negali išvykti. Naujausius statistinius duomenis apie pabėgėlius iš Ukrainos galima rasti UNHCR duomenų portale: http://bit.ly/3hBHw7j.
JT Pasaulio maisto programos (angl. UN World Food Programme (WFP)) vertinimu, ~45 proc. Ukrainos gyventojų jaučia nerimą, ar jiems pavyks gauti pakankamai maisto. JT Maisto ir žemės ūkio organizacija prognozuoja, kad artimiausiu metu ar per ateinančius tris mėnesius maisto trūkumas bus fiksuojamas daugiau nei 40 proc. atvejų.
Kovo 25 d. Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos generaliniai prokurorai pasirašė susitarimą dėl jungtinės tyrimo grupės, tiriančios Rusijos agresiją Ukrainoje, sudarymo. Ši tyrimo grupė sieks fiksuoti, analizuoti ir tarpusavyje keistis įrodymais dėl Ukrainoje vykdomų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova savo „Twitter“ paskyroje šią bendradarbiavimo iniciatyvą pavadino Liublino teisingumo trikampiu ir patikino, kad tyrimo grupė metodiškai užtikrins atsakomybę visiems, prisidedantiems prie karo nusikaltimų planavimo, rėmimo ir vykdymo. Tarp palaikymą jungtinės tyrimo grupės tikslams pareiškusių institucijų yra ir Eurojustas – ES agentūra, siekianti užtikrinti glaudesnį teisminį bendradarbiavimą kovojant su sunkiais nusikaltimais. Eurojustas pažadėjo suteikti tyrimo grupei teisinę bei techninę paramą renkant įrodymus ir užsiminė apie galimybę į tyrimo grupę įsitraukti ir kitoms šalims.
Kovo 26 d. Rusijos pajėgų sviediniai suniokojo Drobickij Jare, esančiame netoli Charkovo, stovinčią menorą, skirtą įamžinti daugiau nei 15 tūkstančių žydų, tapusių nacių Holokausto aukomis, atminimą. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba savo „Twitter“ paskyroje išreiškė nusivylimą tokiais Rusijos veiksmais, teigdamas, kad šis Holokausto memorialas, kaip ir kiti karo metu suniokoti paminklai, „niekada niekam nekėlė grėsmės“. Ministras išreiškė viltį, kad Izraelis „griežtai pasmerks tokį barbarizmą“.
Nepaisant kovo 29 d. Stambule prasidėjusio naujo Rusijos ir Ukrainos taikos derybų raundo, progreso, apie kurį kalbama, vis dėlto nematyti. Kaip praneša „The New York Times”, derybų dienos rytą Rusijos oro pajėgos smogė Mykolajivo srities administraciniam pastatui. Mykolajivo srities gubernatoriaus Vitalijaus Kimo teigimu, didžioji dalis pastato sunaikinta, o po griuvėsiais vis dar įkalinti mažiausiai 11 asmenų.
Kovo 29 d. Europos Parlamentas paskelbė pranešimą apie Europos Sąjungos (ES) atsaką į Ukrainos pabėgėlių krizę, vieną didžiausių humanitarinių krizių Europos naujausių laikų istorijoje. Pranešime apžvelgiama, kokių veiksmų ES iki šiol ėmėsi siekdama padėti nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Išskiriamos trys pagrindinės pagalbos priemonės: ES parama pabėgėlius priimančioms šalims, laikinosios apsaugos pabėgėliams suteikimas ir sušvelnintas ES išorinių sienų valdymas įsileidžiant pabėgėlius. Pranešime užsimenama ir apie ateities perspektyvas. Dėl Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo bei Vidaus saugumo fondo veiklų laikotarpio pratęsimo ES šalys galės skirti maždaug 420 mln. eurų papildomai paramai, tokiai kaip apgyvendinimas, maistas, sveikatos priežiūra ar papildomi darbuotojai. Primenama ir apie Europos Parlamento narių raginimą ES įdiegti tinkamą migracijos sistemą, atsakingą būtent už pabėgėlius.
Agata Palinska
Tarptautinė politika
Aistė Turčinavičiūtė
Žmogaus teisių komunikacija ir kultūra