Užsienio naujienų apžvalga | Lapkritis | 11 05 – 11 11

Kiekvieną savaitę „Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą kartu!

Kambodžos aktyvistė pasmerkė delsimą paleisti autizmu sergantį paauglį sūnų, kuris buvo įkalintas už socialiniuose tinkluose paskelbtus vyriausybę kritikuojančius komentarus. Pasak apžvalgininkų, nagrinėjant bylą Phnom Penh teismas atmetė du prašymus įvertinti paauglio negalią ir pagalbos poreikį. Jos 16-metis sūnus praėjusią savaitę buvo nuteistas už kurstymą įvykdyti nusikaltimą ir viešą įžeidimą dėl komentarų, kuriuos paskelbė „Telegram“ pokalbių grupėje, gindamas savo tėvą, politinės opozicijos narį, ir dėl to, kad „Facebook“ dalijosi šalies ministrą pirmininką Hun Sen kritikuojančiais įrašais. Kambodžos ministras pirmininkas valdžioje yra jau 36 metus, per kuriuos ne kartą buvo kaltinamas tuo, kad naudojasi teismų sistema opozicijai slopinti.

Jungtinių Tautų agentūros ir Tarptautinė plėtros asociacija pareiškė tvirtai palaikančios pilietinės visuomenės organizacijas okupuotose palestiniečių teritorijose po to, kai Izraelis nusprendė panaikinti šešių nevyriausybinių organizacijų įgaliojimus. Antradienį paskelbtame pareiškime agentūros apgailestavo dėl lapkričio 7 d. Vakarų Kranto karinio vado priimto sprendimo ir teigė, kad tai yra „tolesnis pilietinės ir humanitarinės erdvės mažinimas“. Tą patį galima pasakyti apie Izraelio gynybos ministro spalio mėn. priimtą sprendimą pripažinti šias palestiniečių žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės grupes teroristinėmis organizacijomis. Pripažinus šias žmogaus teisių gynėjų organizacijas teroristinėmis, joms draudžiama toliau tęsti veiklą, o Izraelio kariškiai gali sulaikyti jų darbuotojus, uždaryti biurus ir konfiskuoti jų turtą. 

Sakarvelo sostinėje apie 40 tūkst. žmonių pirmadienį susirinko reikalauti, kad būtų paleistas įkalintas buvęs Sakartvelo prezidentas. Opozicijos lyderis ir buvęs šalies prezidentas Mikheil Saakashvili jau kelias savaites laikosi bado streiko, protestuodamas prieš jo įkalinimą, kuris, pasak jo, yra politiškai motyvuotas. Jo suėmimas paaštrino politinę krizę, kuri įsiplieskė praėjusiais metais opozicijai pasmerkus galimą balsų klastojimą per praėjusių metų parlamento rinkimus, kuriuos nedidele persvara laimėjo valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“. Provakarietiškų pažiūrų M. Saakashvili areštas išprovokavo didžiausias per dešimtmetį antivyriausybines demonstracijas. 

Indijoje nuo seno naudojama veido atpažinimo technologija kelia vis didesnę grėsmę žmogaus teisėms. Ši technologija pasitelkiama tiek taikant COVID-19 pandemijos valdymo priemones, tiek nustatant rinkėjų tapatybes vykstančiuose rinkimuose ar kontroliuojant protestus. Negana to, Telanganos valstijoje pradėtas statyti „Vadovavimo ir kontrolės centras“, kuris, kaip tikimasi, apjungs didžiulę valstybės vaizdo stebėjimo kamerų infrastruktūrą su veido atpažinimo realiuoju laiku galimybėmis. Pasak žmogaus teisių gynėjų, veido atpažinimo technologija, galinti sekti, kas esate, kur einate ir ką veikiate, kelia grėsmę žmogaus teisėms, įskaitant teisę į privatumą, ir kelia pavojų kai kuriems pažeidžiamiausiems visuomenės nariams. Organizacija „Amnesty International“, atnaujino savo vykdomą kampaniją Ban The Scan, kuria siekiama uždrausti invazinę veido atpažinimo technologiją.

Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje, žinomoje kaip COP26, buvo kalbama apie taikad klimato kaita nėra neutrali lyčių atžvilgiu ir kad investicijos į moteris daro poveikį visoms bendruomenėms, o jų žinios, kurias jos turi kovodamos su klimato kaita, dabar reikalingos labiau nei bet kada anksčiau. COP26 pirmininkas Alok Sharma nurodė, kad lyčių lygybė ir klimatas yra glaudžiai susiję ir kad klimato kaitos poveikis moterims ir mergaitėms yra neproporcingai didelis. Be to, nors prastėjanti aplinkos būklė turi rimtų pasekmių visiems žmonėms, ji ypač paveikia pažeidžiamiausius visuomenės narius, daugiausia moteris, kurių sveikata labiausiai pažeidžiama nėštumo ir motinystės laikotarpiu. Tačiau dėl nuolatinių diskriminacinių socialinių ir kultūrinių normų, pavyzdžiui, nevienodų galimybių naudotis žeme, vandeniu ir kitais ištekliais, taip pat dėl nepakankamo moterų dalyvavimo priimant sprendimus, susijusius su gamtos išteklių valdymu, dažnai ignoruojamas jų galimas didžiulis indėlis sprendžiant klimato problemas. 

Agata Palinska

Tarptautinė politika

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *