Užsienio naujienų apžvalga | Lapkritis | 11 19 – 11 25

Kiekvieną savaitę „Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą kartu!

Indijos saugumo pajėgos pirmadienį suėmė iškilų Kašmyro žmogaus teisių aktyvistą Khurram Parvez ir pateikė jam kaltinimus pagal griežtą kovos su terorizmu įstatymą. K. Parvez sulaikymas sustiprino nuogąstavimus, kad Indijos valdžios institucijos piktnaudžiauja įstatymais siekdamos numalšinti nepasitenkinimą nedemokratiškomis priemonėmis. Šį suėmimą plačiai pasmerkė teisių gynimo grupės ir JT pranešėjas, kurie paragino suimtąjį paleisti į laisvę. K. Parvez yra vienas pagrindinių narių grupės, pavadinimu Džamu Kašmyro pilietinės bendruomenės koalicija, kuri reguliariai skelbia ataskaitas apie žmogaus teisių pažeidimus regione, įskaitant dingimų ir kankinimų atvejus. Indijos Aukščiausiasis Teismas šiuo metu nagrinėja peticiją dėl įtarimų, kad Ministro Pirmininko N. Modi administracija plačiai piktnaudžiauja kovos su terorizmu įstatymu, vadinamu U.A.P.A., siekdama nuslopinti visą pasipriešinimą.

Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet antradienį išreiškė didelį susirūpinimą dėl politinio smurto Hondūre, nusinešusio jau 29 gyvybes. Lapkričio 28 d., sekmadienį, Hondūre vyks vietos, visuotiniai ir prezidento rinkimai, kuriuos lydi itin įtempta aplinka, kurioje užfiksuoti rimti išpuoliai ir smurto protrūkiai. Nuo pirminių rinkimų, vykusių 2020 m. rugsėjo mėn. JT žmogaus teisių biuras Hondūre užregistravo 63 politinio smurto atvejus, įskaitant 29 nužudymus, 14 užpuolimų, 12 agresyvaus elgesio atvejų, taip pat septyniems žmonėms buvo tiesiogiai grasinta ir vienas žmogus buvo pagrobtas.  Kai kurie politiniai veikėjai taip pat plačiai naudojo neapykantos kalbą kaip politinę priemonę, įskaitant prieš tuos, kurie gina moterų seksualines ir reprodukcines teises, o tai kai kuriais atvejais sukėlė diskriminaciją. „Neapykantos kalbai demokratinėje visuomenėje – ne vieta“ – pabrėžė Vyriausioji komisarė.   

Sudano saugumo pajėgos nuolat naudoja pernelyg didelę, o kartais ir mirtiną, jėgą prieš demonstrantus Chartume ir jo apylinkėse. Vien 2021 m. lapkričio 17 d. buvo nušauta 16 žmonių, įskaitant moterį ir vaiką, ir tai buvo iki šiol daugiausiai aukų pareikalavęs atsakas. Lapkričio 21 d. protestuotojai vėl išėjo į gatves, nors buvo pranešta, kad šalies ministras pirmininkas Abdalla Hamdok pasirašė susitarimą su kariuomene ir yra paleistas. Lapkričio 21 d. susitarimu A. Hamdok buvo sugrąžintas į ministro pirmininko pareigas ir jam leista sudaryti technokratinę vyriausybę. Sandėryje taip pat raginama paleisti politinius kalinius ir atlikti nacionalinį tyrimą dėl piktnaudžiavimo. Šį susitarimą iš karto atmetė protestuotojai ir politinis aljansas „Aljansas už laisvę ir permainas“ (FFC), kuris kadaise atstovavo nušalintos laikinosios vyriausybės civilinei daliai.

Vengrijoje per pastarąjį dešimtmetį vykdoma intervencija į žiniasklaidos sektorių kelia vis didesnį pavojų žmogaus teisėms per artėjančius rinkimus, pareiškė JT specialioji pranešėja nuomonės ir žodžio laisvės klausimais. „Darydama įtaką žiniasklaidos reguliavimo institucijoms, skirdama didelį valstybės finansavimą vyriausybę remiančioms žiniasklaidos priemonėms, valdžia aktyviai pertvarkė žiniasklaidos sektorių ir, siekdama išlaikyti pusiausvyrą, pakenkė žiniasklaidos priemonių įvairovei, pliuralizmui ir nepriklausomumui.“ Irene Khan paragino valdžios institucijas užtikrinti redakcijos laisvę ir prieigą prie įvairių informacijos šaltinių, didinti reguliavimo institucijų nepriklausomumą ir užtikrinti, kad valstybės veiksmai neiškraipytų žiniasklaidos rinkos. 

Organizacija „Amnesty International“ pareiškė, kad tarptautinė bendruomenė turi skubiai sušvelninti Afganistanui taikomus finansinius apribojimus, kurie trukdo teikti aprūpinimą maistu ir sveikatos priežiūra bei kitomis pagrindinėmis paslaugomis. Sustabdžius užsienio valstybių teikiamą pagalbą ir įšaldžius Afganistano vyriausybės turtą, šalis, kuri ir taip kenčia nuo skurdo, pateko į visišką ekonomikos krizę. JT humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (UNOCHA) duomenimis, 22,8 mln. žmonių patiria didelį maisto trūkumą, o Pasaulio maisto programos duomenimis, mažiausiai milijonas vaikų jau kenčia nuo kritinio ūmaus mitybos nepakankamumo. JT vystymosi programos duomenimis, šiuo metu šalyje esantis 72 proc. skurdo lygis iki 2022 m. vidurio gali padidėti net iki 97 proc.    

Agata Palinska

Tarptautinė politika

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *