Šį kartą mūsų apžvalgoje – Rusijos karas Ukrainoje, NATO viršūnių susitikimas Vilniuje, Mianmaro karinio režimo nusikaltimai, moterų teisių padėtis Afganistane, tyrimas dėl Ukrainos oro bendrovės lėktuvo katastrofos Irane, etninės mažumos Indijoje, protestai Izraelyje ir translyčių asmenų padėties gerėjimas Nyderlanduose bei Japonijoje.
Rusijos sukeltas karas Ukrainoje
Ukrainoje Rusijos karinė agresija tebesitęsia, o teritorijos, kuriose gyvena taikūs civiliai gyventojai, toliau patiria kryptingas Rusijos pajėgų atakas.
Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) pranešė, kad nuo 2022 vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, iki 2023 birželio 30 d. Ukrainoje užregistruota 25,170 nukentėjusių civilių: 9,177 žuvusių ir 15,993 sužeistų.
Daugiausia civilių aukų patyrė regionai Donecko, Charkivo, Kyjivo, Chersono ir Luhansko srityse.
Daugiausia žuvusiųjų per mėnesį fiksuota 2022 m. kovą ir balandį. Vėliau šis skaičius po truputį mažėjo, o mažiausiai žuvo 2023 m. vasarį. Per pirmuosius keturis 2023 m. mėnesius vidutinis mėnesio civilių aukų skaičius buvo 696, tačiau 2023 m. gegužės-birželio mėnesiais padidėjo iki 836. Vis dėlto, OHCHR tvirtinimu, realus aukų skaičius galimai yra gerokai didesnis.
Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, jos pajėgos surengė daugybę išpuolių, kurių metu žūdavo civiliai gyventojai. 2023 m. liepos 4 d. Rusijos raketoms pataikius į gyvenamąjį rajoną Charkivo srityje, buvo sužeista daugiau kaip 40 žmonių. Po dviejų dienų Rusija įvykdė vieną didžiausių išpuolių Vakarų Ukrainoje – Lvive žuvo mažiausiai šeši žmonės ir buvo sužeista daugiau kaip 30 žmonių.
NATO viršūnių susitikimas
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje buvo puiki galimybė dar kartą pademonstruoti kryptingą ir besąlygišką Lietuvos paramą Ukrainai. Nors Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neslėpė nusivylimo dėl NATO komunikato formuluočių, NATO viršūnių susitikimo metu priimta eilė konkrečių įsipareigojimų:
- Patvirtinti naujos kokybės regioniniai gynybos planai ir pajėgumų reikalavimai, susitarta dėl rotacinio oro gynybos modelio Baltijos regione.
- Atnaujintas šalių sąjungininkių įsipareigojimas daugiau investuoti į gynybą, skiriant mažiausiai 2 proc. BVP.
- Sutarta dėl reikalavimų išankstiniam amunicijos dislokavimui priešakinėms pajėgoms, kas užtikrins tinkamą pasirengimą itin greitam pajėgų pastiprinimui rytiniame Aljanso pakraštyje.
- Sutarta dėl didesnio kibernetinės gynybos įsipareigojimo.
- Įkurtos sąjungininkų reagavimo pajėgos (Allied Reaction Force), skirtos greitai reaguoti į grėsmes iš visų krypčių.
- Pasiekus sutarimą, Švedija neilgai trukus taps 32-ąja Aljanso nare. Švedijos narystė gerokai sustiprins Aljansą, ypač Baltijos jūros regiono saugumą.
- NATO ir Ukrainos tarybos įkūrimas bei Narystės veiksmų plano reikalavimo panaikinimas Ukrainai leis greičiau judėti visavertės narystės link.
Mianmaro karinio režimo nusikaltimai
Žmogaus teisių padėtis Mianmare blogėja, nes vis daugėja šalį valdančio karinio režimo nusikaltimų. Tai ypač pasakytina apie rohinjų mažumą, kuri buvo priversta palikti šalį po to, kai kariškiai Mianmare įvykdė perversmą prieš demokratiškai išrinktą vyriausybę. Rohinjai buvo priversti persikelti daugiausia į Bangladešą, kur pabėgėlių stovyklose žmonėms tenka gyventi nežmoniškomis sąlygomis. Be to, gaunama daug pranešimų apie seksualinį smurtą, masines žudynes, taip pat artilerijos atakas ir sąmoningai karinio režimo naikinamą humanitarinę pagalbą.
Nuo karinio perversmo Mianmare pradžios – 2021 m. vasario 1 dienos – iki š. m. liepos 5 d. buvo nužudyta daugiau kaip 3 tūkst. žmonių ir daugiau kaip 20 tūkst. suimta. JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volker Türk paragino JT valstybes nares teikti humanitarinę pagalbą vietoje per tenykštes nevyriausybines organizacijas, taip pat padėti apgyvendinti pabėgėlius Bangladeše ir kitose kaimyninėse šalyse.
Moterų teisių padėtis Afganistane
Specialusis pranešėjas žmogaus teisių padėties Afganistane klausimais ir Moterų ir mergaičių diskriminacijos panaikinimo darbo grupė paskelbė ataskaitą apie Talibano režimo elgesį moterų ir mergaičių atžvilgiu. Pagrindinė jos išvada – diskriminacijos lyties pagrindu didėjimo tendencija. Taip yra todėl, kad moterys Afganistane yra instituciškai diskriminuojamos ir jų padėtis šiuo požiūriu yra blogiausia pasaulyje. Ne tik ribojamos pagrindinės teisės, pavyzdžiui, į judėjimo laisvę ir mokslą, bet moterys dažnai tampa ir smurto bei nužudymų dėl lyties aukomis. Be to, šiuos pažeidimus dar labiau skatina ir tai, kad nėra tinkamų teisinių apsaugos priemonių, ginančių moteris nuo šios diskriminacinės praktikos.
Tyrimas dėl Ukrainos lėktuvo katastrofos Irane
2020 m. Irano raketos numušė Ukrainos oro linijų keleivinį lėktuvą, kuriuo skridę visi 176 žmonės žuvo. Praėjus trejiems metams po aviakatastrofos, 2023 m. liepos pradžioje, keturios šalys, kurių piliečiai žuvo per katastrofą, pateikė ieškinį Tarptautiniame Teisingumo Teisme, reikalaudamos kompensacijos ir išsamaus įvykių paaiškinimo. Pagrįsdamos savo sprendimą jos teigia, kad Iranas neištyrė nusikaltimo nuodugniai ir sąmoningai nuslėpė įrodymus. Todėl pateikusios ieškinį šalys mano, kad vienintelis būdas aukų šeimoms pasiekti taiką – ginčo perkėlimas į TTT.
Etniniai konfliktai Indijoje
Dėl smurtinių susirėmimų tarp Kuki ir Meiteis etninių bendruomenių Indijos Manipuro regione, besiribojančiame su Mianmaru, buvo uždaryta daugelis švietimo įstaigų. 2023 m. liepos 5 d. po du mėnesius trukusių kovų turėjo būti vėl atidarytos mokyklos, tačiau mokiniai, mokytojai ir darbuotojai neatvyko. Darbą pradėjo tik kelios privačios švietimo įstaigos, o dauguma gyventojų bijo išleisti savo vaikus iš namų.
Protestai Izraelyje
Izraelyje vyko nauji protestai, į kuriuos susirinko dešimtys tūkstančių žmonių, prieškontroversišką teismų reformą. Demonstracijos buvo surengtos po to, kai š. m. liepos 11 d. Izraelio parlamentas pirmojo svarstymo metu priėmė reformos įstatymo projektą. Manoma, kad šis teisės aktas gali pakenkti šalies teismų sistemos nepriklausomumui.
Translyčių asmenų padėtis Nyderlanduose ir Japonijoje
Rikkie Valerie Kollé įėjo į istoriją, tapusi pirmąja translyte moterimi, laimėjusia „Mis Nyderlandai“ titulą. Konkursas įvyko 2023 m. liepos 9 d. Leudsene ir bus įsimintinas dėl šios precedento neturinčios istorijos, nes per 94 „Mis Nyderlandai“ gyvavimo metus to dar niekada nebuvo nutikę. Nugalėtoja tikisi, kad jos istorija įkvėps kitus ir padės didinti visuomenės informuotumą apie translyčių asmenų kovą už savo teises.
Tuo tarpu Japonijos teismas neseniai nusprendė, jog Japonijos ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerija neturi teisės uždrausti translyčiams asmenims naudotis moteriškais tualetais – tai dar vienas, nors ir nedidelis, žingsnelis gerinant translyčių asmenų padėtį.
Agata Palinska
Tarptautinė politika