Šį kartą mūsų apžvalgoje – Rusijos karas Ukrainoje, Irane įvykęs Švedijos ambasados šturmas, moterų padėtis Vidurio rytuose, humanitarinės krizės, protestai Kenijoje ir Izraelyje ir dar daugiau.
Rusijos karas Ukrainoje
Nuo liepos 17 d. Rusijos pajėgos pradėjo naikinti Ukrainos uostus, naudodamos įvairaus tipo raketas ir bepiločius orlaivius, nukreiptus į Odesos sritį, Mykolajivą ir kitus pietinius miestus. Per raketų ataką Mykolajive sužeista mažiausiai 19 žmonių, apgadinta daugiau nei 60 gyvenamųjų namų.
Tarptautiniai partneriai bando rasti sprendimą, kaip išlaikyti atvirus laivybos kelius po to, kai Rusija liepos 17 d. pasitraukė iš susitarimo, leidusio gabenti grūdus iš Ukrainos uostų, kadangi kviečių eksporto iš Ukrainos sumažėjimas itin paveiks Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regionus. Nuo Juodosios jūros grūdų iniciatyvos pradžios iš Ukrainos eksportuota apie 33 milijonus metrinių tonų maisto produktų. Šią pastarąją savaitę Rusijos pajėgos tyčia atakavo infrastruktūrą, naudojamą grūdų susitarimui įgyvendinti.
Ukrainos generalinės prokuratūros duomenimis, nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Ukrainoje žuvo 496 vaikai ir buvo sužeista apie 1070 vaikų.
Švedijos ambasados šturmas Irake
Liepos 20 d. į Švedijos ambasadą Irake įsiveržė šimtai protestuotojų ir ją padegė. Šį protestą paskatino neseniai Švedijoje įvykęs Korano deginimo incidentas, kuris papiktino daugelį musulmonų ir sukėlė Švedijos valdžios institucijų pasmerkimą. Kaip pranešė Švedijos užsienio reikalų ministerija, ambasados darbuotojai nenukentėjo. Protestą sušaukė Irako dvasininko Muqtada al-Sadr, kuris birželio mėn. paragino šimtus žmonių protestuoti prie ambasados Bagdade, šalininkai po to, kai pirmąją musulmonų šventės Eid al-Adha dieną Koranas buvo sudegintas prie pagrindinės Stokholmo mečetės.
Moterų padėtis Vidurio Rytuose
Organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) liepos 18 d. paskelbė ataskaitą, kaip dėl vyrų globėjų politikos moterys Vidurio Rytuose ir Šiaurės Afrikoje susiduria su daug problemų keliančiais diskriminuojančiais apribojimais. Nors žmogaus teisių aktyvistams pavyko suteikti moterims daugiau laisvės daugelyje regiono šalių, tačiau vis dar reikalaujama, kad moterys, ketindamos keliauti po šalį, prašyti paso ar vykti į užsienį, gautų globėjo vyro – dažniausiai tėvo, brolio ar sutuoktinio – leidimą. Studijuojant universitete, vyriškos lyties globėjų sutikimo vis dar reikia net tokiai veiklai, kaip ekskursijos ar apgyvendinimas studentų miestelyje. Ši diskriminacija taip pat turi įtakos moterų galimybėms išsinuomoti būstą ar apsistoti viešbučiuose.
Humanitarinė krizė Malyje
Dėl kovų ir nestabilumo Malyje kilo didžiulė humanitarinė krizė. Po dviejų ginkluotų islamistų kovojančių dėl įtakos grupuočių susirėmimų saugumo padėtis šalyje sparčiai pablogėjo. Naujas tyrimas atskleidžia, kaip šios grupuotės nuo sausio mėn. masiškai žudė ir plėšė kaimus Malio šiaurės rytuose. JT duomenimis, dėl konflikto daugiau kaip 375 000 žmonių buvo priversti palikti savo namus.
Pasak HRW, situaciją dar labiau blogina tai, kad Malio laikinoji karinė vyriausybė įtikino JT Saugumo Tarybą pritarti JT taikdarių išvykimui, kas ne tik turės tiesioginį poveikį civilių gyventojų saugumui ir apsaugai, bet ir nutrauks svarbų misijos darbą, susijusį su žmogaus teisių pažeidimų dokumentavimu.
HRW ragina Malio valdžios institucijas imtis skubių veiksmų civiliams gyventojams apsaugoti, o tarptautinius partnerius – padidinti humanitarinę paramą.
Kenijos opozicijos protestai
Kenijoje prieš planuojamus trijų dienų opozicijos protestus liepos 19 d. sostinėje Nairobyje buvo uždarytos mokyklos ir verslai. Žmonės protestavo prieš šalies prezidento William Ruto vykdomą valstybės ekonominės politikos programą ir didėjančias pragyvenimo išlaidas. Kaip pranešė JT, šį mėnesį per antivyriausybinius protestus žuvo daugiau kaip dvi dešimtys žmonių ir dešimtys buvo sužeisti.
Naujų demonstracijų banga Peru
Peru sostinėje Limoje buvo dislokuota dešimtys tūkstančių policijos pareigūnų, kai protestuotojai, reikalaujantys politinių reformų, liepos 19 d. pradėjo naują demonstracijų bangą. Ankstesnis gruodžio-kovo mėn. protestų laikotarpis, per kurį buvo priešinamasi buvusio prezidento Pedro Castillo nušalinimui, pasireiškė smurtu ir praktiškai paralyžiavo įvairias šalies dalis.
Teismų reforma Izraelyje
Izraelyje protestuotojai, nepritariantys prieštaringai vertinamam Izraelio teismų reformos įstatymo projektui, liepos 18 d. užblokavo kelius visoje šalyje, taip siekdami daryti spaudimą vyriausybei, kad ši nukeltų įstatymo projekto svarstymą. Izraelio parlamento komitetas iki liepos 24 d. ketina perduoti įstatymo projektą galutiniam svarstymui plenariniame posėdyje.
Civilių žudynės Sudane
Liepos 13 d. Jungtinių Tautų (JT) vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volker Türk paragino skubiai ištirti 87 civilių gyventojų nužudymą Sudane po to, kai Vakarų Darfūre buvo aptikta masinė kapavietė.
Patikima informacija leidžia manyti, kad po Vakarų Darfūro gubernatoriaus nužudymo birželio mėn. įvykdytų žudynių atsakinga sukarinta grupuotė žinoma kaip Greitosios paramos pajėgos (RSF), pranešė JT.
RSF ir Sudano kariuomenė nuo balandžio vidurio dalyvauja įnirtingose kovose. Tūkstančiai žmonių žuvo ir buvo sužeisti, o beveik trys milijonai buvo priversti palikti savo namus.
Agata Palinska
Tarptautinė politika