Užsienio naujienų apžvalga | Liepa | 07 17 – 07 23

Kiekvieną savaitę „Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą kartu!

Škotijoje naujasis įstatymo projektas prieš neapykantos nusikaltimus susilaukia vis daugiau dėmesio. Šis teisės aktas buvo pristatytas parlamentui jau balandžio 23 d., tačiau (dėl susiklosčiusios situacijos pasaulyje) buvo nustumtas į šalį. Šalies neapykantos nusikaltimo įstatymas (angl. Hate Crime Bill) suteiktų geresnę apsaugą nukentėjusiems išplečiant bruožų sąrašą, įvardijant amžių kaip vieną iš neapykantos nusikaltimų pagrindų bei atsižvelgiama į neapykantos kurstymą. Pasiūlytame sąraše įtvirtinami šie pagrindai: amžius, negalia, rasė, religija, seksualinė orientacija, transeksualumas ir kitos lyties charakteristikos. Jei šis įstatymas įsigaliotų, jo nesilaikant galėtų grėsti iki septynių metų laisvės atėmimo bausmė. Nepaisant gerų įstatymo intencijų, šis teisės aktas susilaukia ir kritikų komentarų. Jie teigia, jog patvirtinus įstatymo projektą galėtų būti ribojama žodžio laisvė.

Lenkijos miesteliai skelbiasi esantys laisvi nuo „LGBT+ ideologijos”. Tokie veiksmai sukėlė pasipiktinimą ne tik Lenkijoje, tačiau ir Briuselyje. Europos Komisija įspėjo šalies regionines valdžias, jog Europos Sąjunga nutrauks paramą vietoms, kurios diskriminuoja seksualinės orientacijos pagrindu. Šis Europos Sąjungos veiksmas kai kurių kaimo miestelių gyventojų yra interpretuojamas kaip šantažas bei vakarietiškos filosofijos brukimas.

Filipinuose policijos pareigūnai atliks koronaviruso užsikrėtusiųjų paiešką eidami nuo durų iki durų. Toks sprendimas buvo priimtas dėl šalyje užfiksuoto didžiausio užsikrėtųsiųjų skaičiaus per dieną lyginant su kitomis Pietryčių Azijos valstybėmis. Nuo birželio 1 dienos Filipinuose vyravusios laisvesnės gyvenimo sąlygos, leidžiančios laisvą judėjimą bei prekybą, tariamai bus vėl griežtinamos. Kontraversiškas sprendimas leistų policijos pareigūnams vaikščioti nuo durų iki durų ieškant sergančiųjų buvo priimtas dėl saugesnių karantino sąlygų. Kaip teigia vidaus reikalų ministras Eduardo Año, ne visi turi tinkamas izoliavimosi sąlygas, todėl policija, suradusi užsikrėtusį žmogų jį perkels į tam specialiai skirtas patalpas. Šis sprendimas iššaukė žmogaus teisių aktyvistų pasipiktinimą. Anot Human Rights Watch, tokia taktika suteikia daug galios policijos pareigūnams. Tai gali būti problematiška dėl karantino laikotarpiu užfiksuoto policijos pareigūnų šiurkštaus elgesio bei žmogaus teisių pažeidimų.

Mianmare vis dar vyrauja žmogaus teises pažeidžiantys įstatymai. Šiuo metu šalyje galiojantys įstatymai diskriminuoja rohingus. Tačiau nepaisant šalies įsipareigojimų įgyvendinti demokratines reformas, kurios gerbia tiek pilietines tiek politines teises, procesas nėra pasistūmėjęs. Negana to, vyriausybė nėra atsakiusi už vykdomus karinius žiaurumus, taip pat atsisakė bendradarbiausi su Žmogaus Teisių Tarybos įkurta „Faktų Nustatymo Misija” (angl. Fact-Finding Mission), skirta tirti karo nusikaltimus.

Graikijos teisėsaugos pareigūnai karantino metu trumpajam laikotarpiui grąžino prieglobsčio prašytojus bei migrantus prie sienos su Turkija. Anot Human Rights Watch, pareigūnai naudojo smurtą, konfiskavo arba atėmė migrantų daiktus. Negana to, iš peržiūrėtų devynių atvejų, Human Rights Watch nerado jokių įrodymų, jog buvo užtikrinta apsauga nuo koronaviruso plitimo tarp migrantų, kol šie buvo sulaikyti. Vykdyti grąžinimai pažeidžia žmogaus teisių normas, tokias kaip Žmogaus teisių ir pagrindinių teisių konvencijos uždraustą kolektyvinį išsiuntimą (angl. collective expulsion)

Dominyka Ginelevičiūtė

Tarptautinė politika

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *