Šį kartą mūsų radare – Rusijos karas Ukrainoje, smurtinės represijos prieš protestuotojus Šri Lankoje, Mianmaro karinio režimo įvykdytos egzekucijos, Tunise surengtas konstitucinis referendumas ir platus Nikaragvos valdžios susidorojimas su pilietinės visuomenės organizacijomis.
Rusijos karinės pajėgos rengia išpuolius be atrankos prieš civilius, įskaitant kankinimus, pagrobimus ir žudymus tiek tose Ukrainos teritorijose, į kurias įsiveržė, tiek jau okupuotose teritorijose. Organizacija „Human Rights Watch“ užfiksavo keliasdešimt naujų atvejų, kurių metu Rusijos pajėgos Zaporožės ir Chersono regionuose įvykdė labai sunkių žmogaus teisių pažeidimų ir nusikaltimų, kurie draudžiami pagal tarptautinę humanitarinę teisę (tai kankinimai, žiaurus ir nežmoniškas elgesys, izoliavimas ir priverstiniai dingimai).
Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) duomenimis 2022 m. liepos 24 d. oficialus civilių aukų skaičius Ukrainoje buvo 5 237 nužudyti žmonės (įskaitant 348 vaikus) ir 7 035 sužeisti žmonės (įskaitant 560 vaikus). Vis dėlto OHCHR įspėja, kad realus aukų skaičius galimai yra gerokai didesnis.
2022 m. liepos 22 d. Ukraina, Turkija ir Jungtinės Tautos pasirašė susitarimą dėl grūdų eksporto iš Ukrainos uostų sąlygų. Tokį pat susitarimą su minėtais tarpininkais pasirašė ir Rusija. 2022 m. liepos 27 d. Stambule buvo atidarytas koordinavimo centras, kurio pagrindinė užduotis – užtikrinti saugų grūdų ir kitos produkcijos transportavimą jūra iš Odesos ir kitų Juodosios jūros uostų. Rusijai pradėjus karinius veiksmus, Ukraina negalėjo išvežti kelias dešimtis milijonų tonų praėjusių metų derliaus grūdų, ir dėl to padarytas didelis neigiamas poveikis Afrikos žemyno apsirūpinimo maistu saugumui.
2022 m. liepos 22 d. Šri Lankos saugumo pajėgos šturmavo pagrindinę protestuotojų stovyklą aplink prezidento rūmus Kolombe, užpuolė taikius protestuotojus ir teigiama, kad daugiau kaip 50 žmonių buvo sužeista (Amnesty International). Šie smurtiniai įvykiai dar labiau paaštrino jau ir taip įtemptą situaciją šalyje. 2022 m. balandžio mėn. padaugėjo protestų prieš konkrečius Šri Lankos prezidento netinkamo valdymo atvejus ir prastus politinius sprendimus, atsižvelgiant į didėjantį visuotinį nepasitenkinimą ekonomine ir politine padėtimi. Įsismarkavus protestams, savo postą paliko prezidentas M. Rajapaksa. Nesugebėjimas įgyvendinti pereinamojo laikotarpio teisinės valstybės principų, rimtos ekonominės ir saugumo problemos tebėra pagrindinės kliūtys Šri Lankos demokratinio vystymosi kelyje. Ekonominiai rūpesčiai ir toliau neigiamai veikia žmonių gyvenimo sąlygas, šiuo metu susiduriama su maisto, vaistų, degalų ir kitų būtiniausių prekių trūkumu.
Mianmaro karinis režimas įvykdė mirties bausmę opozicijos Nacionalinės demokratijos lygos nariui Phyo Zeya Thaw, žymiam aktyvistui Kyaw MinYu, žinomam Ko Jimmy vardu, taip pat Aung Thura Zaw ir Hla Myo Aung. Šios politiniais motyvais grindžiamos egzekucijos yra dar vienas žingsnis visiško teisinės valstybės išardymo link ir dar vienas šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas Mianmare. Per daugiau nei trijų dešimtmečių laikotarpį šie keturi vyrai buvo pirmieji kaliniai, kuriems Mianmare įvykdyta mirties bausmė – veiksmas, kuris yra priešingas bendrai pasaulinei tendencijai panaikinti mirties bausmę.
2022 m. liepos 25 d. Tunise vykęs konstitucinis referendumas pasižymėjo 30,5 proc. rinkėjų aktyvumu ir daugiau kaip 90 proc. balsavusiųjų pritarė naujajai konstitucijai, pagal kurią nustatoma galių koncentracija prezidento rankose. Organizacija „Amnesty International“ atkreipė dėmesį į tai, kad konstitucijos rengimo procese trūko skaidrumo ir naujosios konstitucijos nuostatos nesuderinamos su teismų sistemos nepriklausomumo principu, neapsaugo civilių nuo karo teismų procesų ir leidžia nepaisyti tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje vardan religijos. Dėl šių priežasčių kyla rimtas susirūpinimas dėl Tuniso demokratinės pertvarkos ir pagrindinių teisių padėties šalyje.
Daugiau kaip 770 NVO, įskaitant moterų ir vaikų teises ginančias organizacijas, buvo priverstos nustoti veikti Nikaragvoje. Šios šalies parlamentas, kurį kontroliuoja prezidentas D. Ortega, patvirtino daugybę ribojamųjų įstatymų, kurių tikslas – kriminalizuoti nepriklausomas NVO, žmogaus teisių gynėjus, politinius oponentus ir nepriklausomas žiniasklaidos priemones. Tai turės didelių neigiamų pasekmių visai pilietinei visuomenei ir ypač žmogaus teisių apsaugai Nikaragvoje.
Agata Palinska
Tarptautinė politika