Šį kartą mūsų apžvalgoje – Rusijos karas Ukrainoje, moterų teisių aktyvistų suėmimai Irane, situacija Nigeryje po karinio perversmo, šimtai migrantų nužudymo atvejų Jemeno ir Saudo Arabijos pasienyje, humanitarinė padėtis Mianmare, smurtiniai susirėmimai Sudane ir protestai Bangladeše.
Rusijos sukeltas karas Ukrainoje
Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, jos pajėgos surengė daugybę išpuolių, kurių metu žūdavo civiliai gyventojai. Rugpjūčio 19 d. okupantų įvykdytos raketų atakos metu Černigove, mieste Ukrainos šiaurėje, žuvo 7 žmonės ir per 180 buvo sužeisti. Anksčiau, prieš savaitę, per apšaudymą Ukrainos pietinėje Chersono srityje žuvo septyni žmonės, įskaitant trijų savaičių kūdikį, ir mažiausiai 22 buvo sužaloti.
Ukrainos generalinės prokuratūros duomenimis, nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Ukrainoje žuvo 503 vaikai ir buvo sužeista apie 1115 vaikų.
Kol karo fronte tęsiasi kovos, Rusija pastarosiomis savaitėmis taip pat bombarduoja Ukrainos grūdų atsargas. Ukrainos pareigūnai pranešė, kad rugpjūčio 23 d. Odesos regione buvo sunaikinta tūkstančiai tonų grūdų. Rusijos išpuoliai prieš Ukrainos uostus prilygsta išpuoliams prieš Afrikos ir Azijos šalis, kurios kenčia dėl maisto trūkumo.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rugpjūčio 24 d. minint Ukrainos nepriklausomybės dieną, pasveikino ukrainiečius ir padėkojo kariams, kurie priešinasi Rusijos pajėgoms pietuose ir rytuose. „Šiandien švenčiame 32-ąsias mūsų nepriklausomybės – Ukrainos nepriklausomybės – metines. Tai laisvų žmonių šventė“, – sakoma V. Zelenskio pareiškime socialiniuose tinkluose.
Moterų teisių aktyvistų suėmimai Irane
Kaip pranešė žmogaus teisių organizacijos ir Irano žiniasklaida, prieš kitą mėnesį įvyksiantį moterų inicijuotų antivyriausybinių protestų metinių paminėjimą Irano valdžios institucijos sulaikė mažiausiai dvylika moterų teisių gynėjų.
Po kurdų kilmės iranietės Mahsos Amini nužudymo 2022 m. rugsėjį Irane prasidėjo nacionalinio masto protestai, kuriuose dalyvavo šimtai tūkstančių Irano piliečių iš visų visuomenės sluoksnių. Protestus inicijavo moterys, reikalaujančios atsakomybės už Mahsos Amini mirtį ir raginančios nutraukti smurtą prieš moteris ir moterų diskriminaciją Irane.
Situacija Nigeryje po karinio perversmo
Rugpjūčio 22 d. Afrikos Sąjunga sustabdė Nigerio narystę visose savo institucijose, „kol bus veiksmingai atkurta konstitucinė tvarka“ po praėjusį mėnesį įvykdyto perversmo. Tarptautinė organizacija, jungianti visas Afrikos valstybes, priėmė šį sprendimą po to, kai sukilėlių kariai š. m. liepos 26 d. nuvertė demokratiškai išrinktą Nigerio prezidentą ir įsitvirtino valdžioje, atmesdami kaimyninių šalių pastangas užmegzti dialogą. Prezidentas Mohamed Bazoum ir jo šeima laikomi namų arešto sąlygomis sostinėje Niamėjuje.
Šimtai migrantų nužudymo atvejų Jemeno ir Saudo Arabijos pasienyje
Remiantis rugpjūčio 21 d. paskelbta organizacijos „Human Rights Watch“ ataskaita, Saudo Arabijos pasieniečiai reguliariai atidengdavo ugnį į Etiopijos migrantus, bandančius patekti į karalystę iš Jemeno. Ataskaitoje teigiama, kad nuo 2022 m. kovo mėn. iki 2023 m. birželio mėn. buvo nužudyta šimtai vyrų, moterų ir vaikų. Į migrantus buvo šaudoma nuolat ir sistemingai, kas laikoma nusikaltimu žmoniškumui.
Kaip pranešė Etiopijos užsienio reikalų ministras, Saudo Arabijos ir Etiopijos valdžios institucijos žada kartu tirti HRW ataskaitoje pateiktus kaltinimus.
Humanitarinė padėtis Mianmare
Mianmare daugiau nei penki šimtai pilietinės visuomenės grupių vieningai kreipėsi į Jungtines Tautas, ragindamos nutraukti ryšius su Mianmaro karine chunta dėl kaltinimų, kad Mianmaro kariuomenė sistemingai trukdo teikti humanitarinę pagalbą civiliams ir sudaro teisines, finansines ir administracines kliūtis ją gauti. Jos paragino JT bendradarbiauti su pilietinės visuomenės organizacijomis, kad pagalba būtų pristatyta.
Mianmarą krizė ištiko po 2021 m. vasario mėn. perversmo, kai karinė chunta nuvertė demokratiškai išrinktą Nacionalinės demokratijos lygos vyriausybę ir žiauriai susidorojo su opozicija, pasipriešinusia valdžios užgrobimui.
Smurtiniai susirėmimai Sudane
Remiantis JT duomenimis, nuo š. m. balandžio mėn. daugiau kaip 4 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus, Sudano kariuomenei ir Skubios paramos pajėgoms vykdant smurtinę kovą dėl valdžios. Dėl šio smurto žuvo tūkstančiai nekaltų civilių gyventojų.
Kaip praneša organizacija „Gelbėkit vaikus“, prasidėjus kovoms Sudane apie 500 vaikų mirė nuo bado.
Protestai Bangladeše
Rugpjūčio 20 d. Bangladeše, opozicijos aktyvistams protestuojant ir reikalaujant patikimų artėjančių rinkimų sąlygų, per susirėmimus su policija buvo sužeista apie tris šimtai žmonių. Nepaisant kaltinimų klastojant rinkimus ir protestuotojų raginimų atsistatydinti, šalies Ministrė Pirmininkė Sheikh Hasina tikisi būti išrinkta ketvirtai kadencijai iš eilės.
Agata Palinska
Tarptautinė politika