Užsienio naujienų apžvalga | Rugpjūtis | 08 21 – 08 28

Kiekvieną savaitę „Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą kartu!

Čado buvęs diktatorius Hissène Habré rugpjūčio 24 d. mirė nuo Covid-19 Senegalo sostinėje Dakare, kur jis turėjo atlikti bausmę iki gyvos galvos už sunkius tarptautinius nusikaltimus. H. Habré vyriausybė atsakinga už plačiai paplitusias politines žmogžudystes, sistemingus kankinimus, tūkstančius savavališkų areštų ir išpuolių prieš įvairias etnines grupes. Jis buvo pirmasis buvęs valstybės vadovas, kuris buvo teisiamas ir pripažintas kaltu dėl sunkių tarptautinių nusikaltimų kitos valstybės nacionaliniame teisme pagal vadinamąjį universaliosios jurisdikcijos principą. Organizacija „Human Rights Watch“ priminė apie būtinybę pagaliau išmokėti kompensacijas aukoms, ilgus metus siekiančioms gauti žalos už H. Habré nusikaltimus atlyginimą.

Nikaragvos gyventojų priverstiniai dingimai be žinios tapo beveik reguliariai vykstančiais reiškiniais. Pasak „Amnesty International“, prievartiniai žmonių dingimai yra naujausia Nikaragvos valdžios institucijų naudojama taktika, kuria siekiama nutildyti visus valdžios kritikus. Apie šią Nikaragvoje taikomą represijų strategiją byloja 10 asmenų, sulaikytų už aktyvią veiklą ar naudojimąsi teise į saviraiškos laisvę, kurie vėliau dingo be žinios, atvejai. Nuo 2018 m. balandžio mėn., prasidėjus žmogaus teisių krizei Nikaragvoje, vis daugėja pranešimų apie žmonių, laikomų vyriausybės oponentais, žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų, žmogaus teisių pažeidimų aukų ir jų šeimų persekiojimą.

Brazilijos švietimo ministras Milton Ribeiro rugpjūčio 17 d. padarė užgaulų pareiškimą apie neįgalius vaikus, nurodydamas, kad jie „trukdo“ kitiems moksleiviams, ir kad kai kurie iš jų „nesugeba sugyventi“. Deja, M. Ribeiro pastabos atitinka daugelį valdžios priimtų sprendimų, kuriais kenkiama įtraukiojo ugdymo srityje padarytai pažangai. Pranešama, kad daugiau kaip 1,3 mln. neįgaliųjų brazilų dalyvauja įtraukiojo ugdymo programose. Tačiau praėjusių metų rugsėjį priimtame prezidento Jair Bolsonaro Nacionaliniame specialiojo ugdymo plane (PNEE) numatyta sukurti atskirą neįgaliųjų švietimo sistemą, tuo pakenkiant šioms programoms ir įgyvendinant regresyvią politiką, nesuderinamą su Brazilijos tarptautiniais įsipareigojimais žmogaus teisių srityje.

Afganistane š. m. rugpjūčio 26 d. per sprogimą prie pietrytinių Kabulo tarptautinio oro uosto vartų žuvo daugiau kaip 60 afganistaniečių ir mažiausiai 12 JAV karių. Dešimtys tūkstančių pavojuje atsidūrusių afganistaniečių spėjo evakuotis iš šalies, tačiau daugeliui kitų, kuriems buvo išduotos vizos arba leista persikelti, to padaryti nepavyko. Talibanui perėmus valdžią Afganistane itin išaugo išpuolių prieš civilius tiek šalies viduje, tiek už jos ribų, skaičius. Valdžios institucijos, Jungtinių Tautų agentūros ir humanitarinės organizacijos turės operatyviai prisitaikyti prie naujų ir sudėtingų veiklos sąlygų Afganistane, kad galėtų tęsti savo gyvybiškai svarbų darbą gelbstint žmonių gyvybes ir užtikrinant žmogaus teises, ypač moterų ir mergaičių bei engiamų tautinių mažumų teises.

Ispanijos buvusio teisėjo Baltasar Garzón teismo procesai Franco ir Gürtel bylose, kaip teigiama Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sprendime, buvo savavališki ir neatitiko teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principų. 2016 m. B. Garzón pateikė skundą prieš Ispaniją Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetui, nurodydamas, kad per šiuos du teismo procesus buvo daug kartų pažeistos jo pagrindinės žmogaus teisės. Tai pirmas kartas, kai Komitetas priėmė sprendimą ir pasmerkė valstybę už baudžiamosios teisės aktų taikymą prieš teisėją.

Agata Palinska

Tarptautinė politika

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *