Užsienio naujienų apžvalga | Rugsėjis | 09 09 – 09 16

Kiekvieną savaitę „Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą kartu!

Graikijoje, Lesbo saloje po gaisro, kuris suniokojo Moria pabėgėlių stovyklą, migrantai protestavo prieš tokio pobūdžio prieglobstį. Moria stovykla yra žinoma kaip nepavykusios Europos Sąjungos migracijos politikos simbolis. Nors pabėgėlių stovykla galėjo priimti mažiau nei 3 000 žmonių, joje gyveno daugiau nei 12 000. Beveik 10 000 pabėgėlių po incidento netekę gyvenamosios vietos, miegojo gatvėse. Dauguma migrantų atsisako persikelti į naują stovyklą, nes bijo, jog iš jos nebegalės išvykti. Todėl, laikydami plakatus su užrašais „Jokių stovyklų. Norime laisvės”, prašė leidimo palikti salą ir keliauti į žemyninę Europą. Į tokią situaciją greitai reagavo Prancūzija ir Vokietija, kurios skatino Europos Sąjungos šalis nares atkreipti dėmesį ir suteikti pagalbą. Rugsėjo 16 d. Vokietijos vyriausybė paskelbė planuojanti priimti apie 1 500 pabėgėlių iš Lesbo salos.

Čilėje ir Meksikoje skubios pagalbos skambučių, susijusių su moterimis, kurios patyrė smurtą artimoje aplinkoje, padidėjo 50 procentų per paskutinius penkis mėnesius. Lotynų Amerikos žmogaus teisių aktyvistai skelbia, kad dėl Covid-19 pandemijos moterų teisės ir laisvės yra dar labiau pažeidžiamos visame regione. Prieiga prie sveikatos paslaugų, kontraceptikų ir saugių abortų taip pat buvo ženkliai apribota dėl pasaulinės pandemijos – dalis moterų Lotynų Amerikos regione neturi jokios prieigos prie telefono ir interneto. Jungtinės Tautos skelbia, kad paminta moterų teisių padėtis visame pasaulyje gali palikti 47 mln. moterų be prieigos prie kontraceptikų. Tokie moterų teisių limitai kelia pavojų jų gyvybėms, nes negaunant tinkamos pagalbos padidėja nelegalių ir nesaugių abortų rizika, nustumiant moterų reprodukcines teises į šoną.  

Ekvadoras rugpjūčio 25 d. priėmė įstatymą, garantuojantį universalią ir visapusišką teisę į sveikatą visiems, tiek mergaitėms, moterims, ir paaugliams, tiek LGBT+ asmenims. Projektas turėtų įsigalioti, kai jį pasirašys šalies prezidentas Lenín Moreno. Šis įstatymas taip pat užtikrintų visapusišką teisę į reprodukcinę ir seksualinę sveikatą. Anot Human Rights Watch, Ekvadore kiekvieną dieną septynios mergaitės jaunesnės nei 14 metų tampa mamomis, o mirtingumo lygis siekia 41 procentą per 100,000 gimimų. Įstatymo projekte atkreipiamas dėmesys ir į asmens duomenų apsaugą ir įtvirtinama specialistų pareiga gerbti pacientų konfidencialumą. Tai ypač svarbu siekiant nutraukti šalyje vykstančius moterų persekiojimus dėl aborto.

Iraną apėmusi #MeToo judėjimo banga socialiniuose tinkluose atskleidžia seksualinio priekabiavimo prieš moteris problemą šalyje. Tai nėra pirmas kartas, kai socialiniuose tinkluose pareiškiami kaltinimai dėl seksualinio priekabiavimo. Tačiau, šį kartą vis daugiau moterų dalinasi savo istorijomis, kai kuriais atvejais įvardindamos konkrečių užpuolikų inicialus bei skatindamos juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Deja, Irane įrodyti, kad priekabiautojai kalti yra ypač sudėtinga. Šalyje moterys, pranešusios apie priekabiavimą, rizikuoja pačios būti patrauktos baudžiamojon atsakomybėn. 

Jungtinėje Karalystėje vyriausybė planuoja atsisakyti kai kurių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų. Toks veiksmas būtų atliekamas siekiant pagreitinti migrantų deportaciją ir užtikrinti britų karinių pajėgų neliečiamumą. Konvencija yra itin svarbi sutartis, kuri buvo sukurta po antrojo pasaulinio karo. Jos tikslas – apsaugoti Europos gyventojų pilietines ir politines teises. Anot The Guardian, apribojant Konvencijos veikimą šalyje būtų užkirstas kelią migrantams bei prieglobsčio ieškotojams naudotis teisės aktais, kurie leidžia išvengti deportacijos bei kelti pretenzijas britų kariuomenei dėl operacijų užsienyje.

Dominyka Ginelevičiūtė

Tarptautinė politika

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *