Užsienio naujienų apžvalga | Rugsėjis | 09 17 – 09 23

Kiekvieną savaitę „Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą kartu!

Kenijos vyriausybės negebėjimas užtikrinti smurto lyties pagrindu prevenciją ir suteikti pagalbą nukentėjusiems asmenims sudarė sąlygas seksualinio bei kitokio smurto prieš moteris ir mergaites išplitimui šalyje. Kenijoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, įsigaliojus judėjimo apribojimams siekiant sustabdyti viruso plitimą, padaugėjo pranešimų apie fizinio ir seksualinio smurto, įskaitant smurtą šeimoje, prieš moteris ir mergaites atvejus. Dauguma apklaustų nukentėjusiųjų nepranešė apie patirtą smurtą atsakingoms institucijoms, nes netikėjo, kad gaus pagalbą, arba manė, kad už pagalbą teks susimokėti. Korupcija teisėsaugos institucijose ir policijos kompetencijos tyrimų vykdymo srityje stoka sumažino nukentėjusiųjų galimybes siekti teisingumo.

Afganistane Talibano pastangos suformuoti vyriausybę suteikia galimybę tarptautinei bendruomenei siekti, kad būtų nutrauktas vaikų verbavimas ir jie būtų paleisti iš Talibano pajėgų. Daugiau nei du dešimtmečius Talibanas vertė vaikus stoti į pirmąsias Afganistano ginkluotų konfliktų linijas, naudojo juos savižudiškiems ir kitiems pavojingiems išpuoliams vykdyti. Toks vaikų verbavimas yra vykdomas pasitelkiant apgaulę, žadant pinigų bei grasinant. Konfliktas Afganistane buvo vienas iš daugiausiai aukų nusinešusių konfliktų pasaulyje – per 20 metų, apytikriais skaičiavimais, žuvo arba buvo suluošinti apie 33 000 vaikų. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu tarptautinė bendruomenė turėtų imtis ryžtingų veiksmų, kad padėtų nutraukti vaikų kareivių dalyvavimą karinėse pajėgose Afganistane.

Indijos valdžios institucijos, siekdamos nutildyti žmogaus teisių aktyvistus, žurnalistus ir kitus vyriausybės kritikus, vis dažniau jiems pareiškia politiškai motyvuotus kaltinimus. 2021 m. rugsėjo mėn. vyriausybės finansų pareigūnai Šrinagare, Delyje ir Mumbajuje surengė reidus žurnalistų namuose, žiniasklaidos biuruose. Šie reidai yra dalis veiksmų, kurių imasi valdančioji Bharatiya Janata partija (BJP), kuri nuo pat atėjimo į valdžią 2014 m. vis labiau varžo saviraiškos, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę. Šalies institucijos iškėlė politiškai motyvuotas baudžiamąsias bylas aktyvistams, žurnalistams, akademikams, studentams ir kitiems asmenims pagal abstrakčiai suformuluotus terorizmą ir kurstymą maištauti reglamentuojančius įstatymus.

Meksikos Generalinės prokuratūros atliekamuose tyrimuose dėl moterų nužudymų, prieš kuriuos jos dingdavo be žinios, užfiksuotos rimtos klaidos atsiradusios dėl valdžios institucijų neveiklumo ir aplaidumo, dėl kurio dažnai prarandami įrodymai bei neištiriami visi tyrimo aspektai. Vien 2020 m. Meksikoje buvo užregistruoti 3723 moterų nužudymai, iš kurių net 940 atvejų buvo priskirti femicidui. Organizacija „Amnesty International“ nustatė, kad atsakingos institucijos ne visada imasi visų galimų tyrimo priemonių, o dėl jų neveiklumo aukų giminaičiai, dažniausiai moterys, pačios imasi vadovauti tyrimui ir tam naudoja savo išteklius. Atsakingos institucijos baudžiamajame procese taip pat ne visada atsižvelgia į lyčių aspektą, taip pažeisdamos protokoluose dėl moterų nužudymų tyrimo nustatytus reikalavimus.

Tailande vienam žymiausių šalies profsąjungų lyderių gresia treji metai kalėjimo už tai, kad organizavo kampaniją už geležinkelių saugumą. Ši byla yra vadinama didžiausiu per pastaruosius dešimtmečius įvykdytu išpuoliu prieš organizuotą darbo jėgą šalyje. Aktyvistai teigia, kad Tailando nacionalinės geležinkelių profsąjungos pirmininko Sawit Kaewwarn byla turės šaltakraujišką poveikį profesinėms sąjungoms ir gali dar labiau pakenkti darbuotojų teisėms šalyje. Organizacijos “Human Rights Watch” Azijos padalinio direktoriaus pavaduotojas Phil Robertson pareiškė, kad, jeigu nuosprendžiai bus palikti galioti, tai taps rimtu iššūkiu darbininkų judėjimui Tailande.

Agata Palinska

Tarptautinė politika

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *