Užsienio naujienų apžvalga | Rugsėjis | 09 23 – 09 30

Kiekvieną savaitę „Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą kartu!

Libijoje du asmenys bei trys institucijos atsakingos už žmogaus teisių pažeidimus bus sankcionuojamos Europos Sąjungos. Anot jos, kaltinamieji kelia grėsmę Libijos taikai ir saugumui bei trukdo sėkmingiems politiniams pokyčiams. Europos Sąjunga yra ne kartą raginusi visas šalis gerbti žmogaus teises ir tarptautinius susitarimus. Taip pat yra įsipareigojusi pažeidėjus patraukti atsakomybėn. Dėl šios priežasties, Europos Taryba priėmė sprendimą kaltinamuosius pridėti prie asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojančios priemonės susijusios su Libijos konfliktu, sąrašo. Sankcijų sąraše – draudimas keliauti fiziniams asmenims bei turto užšaldymas kaltinamiesiems subjektams. Negana to, Europos Sąjungoje gyvenantiems piliečiams draudžiama remti skirtiant lėšas kaltinamiesiems. Šios sankcijos papildo Jungtinių Tautų šiuo klausimu priimtus apribojimus.

Filipinų prezidentas Jungtinių Tautų asamblėjoje kaltino interesų grupes dėl neteisėtų argumentų, apie žmogaus teises, panaudojimo prieš šalies vyriausybę. Prezidentas teigia, jog žmogaus teisių aktyvistai nori diskredituoti vyriausybę, kuri yra plačiai palaikoma visuomenėje. Duterte patikino, jog Filipinuose bus ir toliau kovojama prieš nelegalius narkotikus, kriminalinę veiklą bei terorizmą. Šis pasisakymas gali būti sietinas su naujuoju antiteroristiniu įstatymu. Anot Human Rights Watch, jis vadovaujasi itin plačiu terorizmo apibrėžimu, kas suteikia laisvės interpretuoti kokią grupę žmonių būtų galima laikyti teroristine grupuote. 

Irano užsienio reikalų ministras Javad Zarif kritikavo Europą ir Jungtines Valstijas dėl dviveidiškumo žmogaus teisių klausimais. Neseniai Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija sukvietė Irano ambasadorius koordinuotam diplomatiniam protestui prieš Irano poelgį dėl dvigubos pilietybės ir elgesio su politiniais kaliniais klausimų. Po šio įvykio Vokietija kartu su dar 47 valstybėm paskelbė pareiškimą Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybai kritikuojantį Iraną bei reikalavo paleisti žymiąją žmogaus teisių advokatę Nasrin Sotoudeh. Tačiau, užsienio ministras piktinosi, sakydamas, jog pirmojo Persijos įlankos karo metu Vokietija bei Nyderlandai palaikė Saddam Husseino rėžimą. Būtent todėl, jo manymu, šios šalys negali skelbtis kaip žmogaus teisių skleidėjos. 

Indijoje stabdoma žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International” veikla. Šalies vyriausybės reikalavimu užšaldytos organizacijos banko sąskaitos. Šiuo veiksmu bandoma trukdyti „Amnesty International” Indijoje darbui ir egzistavimui. Šalyje organizacija reikalavo skaidrumo vyriausybėje, kritikavo teisėsaugos institucijas ir valdžią dėl atskaitomybės už sunkius žmogaus teisių pažeidimus Delio riaušėse bei Džamu ir Kašmyro regionuose.

Brazilijoje Vokietijos įmonė Volkswagen pasirašė sutikimą atlyginti žalą žmogaus teisių pažeidimų aukoms šalies karinio valdymo metu. 2014 metais, Nacionalinė Tiesos Komisija (angl. National Truth Commission), kuri yra atsakinga už žmogaus teisių pažeidimų tyrimus, teigė, jog kompanija „Volkswagen“ bendradarbiavo su šalies karine diktatūra nuo 1964 iki 1985-ųjų. Ataskaitoje pabrėžiami tokie pažeidimai kaip priverstinis dingimas, kankinimai, seksualinio smurto ir mirties bausmės. Dėl tokios praeities, kompanija nutarė priimti atsakomybę ir atlyginti žalą. Volkswagen pritarė sumokėti apie 6.5 milijono dolerių žmogaus teisių gynybos fondams, projektams, remti San Paulo universitetą, kuris toliau tirs to laikotarpio žmogaus teisių nusikaltimus.

Dominyka Ginelevičiūtė

Tarptautinė politika

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *