Užsienio naujienų apžvalga | Spalis | 10 01 – 10 07

Kiekvieną savaitę „Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą kartu!

Organizacija „Human Rights Watch“ nurodė, kad daugelį metų tarptautiniuose forumuose vykstančiose diskusijose apie Izraelį ir Palestiną daroma prielaida, jog 54 metus trunkanti okupacija yra laikina bei 30 metų trunkantis taikos procesas netrukus užbaigs izraeliečių vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, neatitinka tikrovės, kurioje Izraelis vykdo palestiniečius diskriminuojančią politiką. Balandžio mėn „Human Rights Watch“ paskelbė ataskaitą, kurioje daroma išvada, kad Izraelio valdžios institucijos vykdo nusikaltimus žmoniškumui, tokius kaip aparteidą. Tokia išvada buvo padaryta remiantis dokumentais, patvirtinančiais, kad vyriausybė vykdo visapusišką politiką, kuria siekiama išlaikyti Izraelio žydų dominavimą prieš palestiniečius visame Izraelyje ir už jo ribų. „Human Rights Watch“  paskatino tarptautinę bendruomenę viešai pripažinti, kad aparteidas ir su juo susiję persekiojimai yra milijonų palestiniečių realybė ir pasiūlė tarptautinei bendruomenei mobilizuotis bendriems veiksmams tam, kad persekiojimas ir aparteidas būtų sustabdyti pasauliniu mastu.  

Irake kitą savaitę vyks parlamento rinkimai, tačiau, dėl diskriminacinių teisės aktų ir blogo balsavimo punktų išdėstymo, daugeliui neįgaliųjų irakiečių teisė balsuoti yra faktiškai nesuteikiama. Prieš rinkimus organizacija „Human Rights Watch“ paragino Irako Nepriklausomą vyriausiąją rinkimų komisiją pagerinti neįgaliųjų galimybes patekti į rinkimų apylinkes. Reaguodama į tai, Rinkimų komisija nurodė, kad suteiks geresnes sąlygas bei balsadėžes įrengs pirmuose mokyklų aukštuose. Komisija taip pat pradėjo skelbti informacinius vaizdo įrašus su vertimu į gestų kalbą ir pranešė, jog neįgaliesiems rengs mokymus kaip balsuoti. Deja, komisija neatsižvelgė į kitas „Human Rights Watch“ rekomendacijas, nurodydama, kad rinkimų apylinkėse neįgaliųjų įdarbinti negalės, nebus svarstoma jokia išankstinio ar alternatyvaus balsavimo neįgaliesiems forma (nors kitos grupės Irake gali balsuoti iš anksto), taip pat nebus spausdinami balsavimo biuleteniai Brailio raštu. Be to, komisija dar nepaskelbė, kurie balsavimo punktai šiuo metu yra fiziškai prieinami, o tai yra labai svarbu norint paskatinti neįgaliuosius stengtis juos pasiekti.

AfganistaneDaykundi provincijoje  Talibano pajėgos  nužudė 13 hazarų etninės mažumos gyventojų, įskaitant 17-metę merginą. Žudynių aukomis tapo vienuolika Afganistano nacionalinių gynybos saugumo pajėgų narių ir du civiliai. Anot organizacijos „Amnesty International“ generalinės sekretorės Agnès Callamard, šios šaltakraujiškos egzekucijos yra dar vienas įrodymas, kad Talibanas vykdo tuos pačius siaubingus piktnaudžiavimus, kuriais pagarsėjo ankstesnio valdymo Afganistane metu. Talibanas tvirtina, kad jie nesitaiko į buvusius ankstesnės vyriausybės darbuotojus, tačiau šios žudynės prieštarauja tokiems teiginiams. „Amnesty International“ paragino Talibaną nedelsiant nutraukti šiuos žiaurius keršto veiksmus ir paskatino naująją vyriausybę aiškiai parodyti, kad tokie rimti pažeidimai nebus toleruojami, o atsakingi asmenys bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Kanados tribunolas, spręsdamas darbo ginčą, nusprendė, kad atsisakymas vartoti žmonių pageidaujamus įvardžius yra žmogaus teisių pažeidimas. Tribunolas priėmė palankų sprendimą Jessie Nelson, Britų Kolumbijos restorano buvusiai darbuotojai, kuri biologiškai yra moteris, bet save identifikuoja kaip nebinarinės lyties asmenį. Nors J. Nelson prašė kolegų vartoti įvardžius „they“ ir „them“, tačiau restorano vadybininkas B. Gobel kreipėsi į darbuotoją „she“ ir „her“, bei pravardėmis, tokiomis kaip „širdelė“ ir „brangutė“. Kai J. Nelson paprašė jo sustoti, vadybininkas tai padaryti atsisakė ir po keturių dienų restorano savininkas J. Nelson atleido, dėl ko buvo kreiptasi į Žmogaus teisių tribunolą. Tribunolas patvirtino, kad B. Gobel elgesys ir darbdavio reakcija yra laikomi diskriminacija lytinės tapatybės ir lyties raiškos pagrindais, kuri pažeidžia Britų Kolumbijos žmogaus teisių kodeksą. Tribunolas nurodė restorano vadovybei sumokėti Nelson 30 000 dolerių kompensaciją, taip pat įvesti įvardžių politiką bei pravesti šia tema privalomus mokymus visam personalui. 

Nepriklausomos faktų nustatymo komisijos Libijos klausimais paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad yra pagrįstų priežasčių manyti, jog Libijoje buvo įvykdyti karo nusikaltimai, o kalėjimuose ir prieš migrantus vykdomas smurtas gali būti prilyginamas nusikaltimams žmoniškumui. Komisijos darbo dėmesio centre buvo ginkluotų konfliktų, vykusių visoje Libijoje nuo 2016 m., šalių elgesys. Smurtas turėjo dramatišką poveikį Libijos gyventojų ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms, tai įrodo įvykę išpuoliai prieš ligonines ir mokyklas. Minėtoje ataskaitoje taip pat užfiksuoti vaikų verbavimo ir tiesioginio dalyvavimo karo veiksmuose atvejai, moterų priverstinis dingimas ir neteisminiai nužudymai, taip pat tebesitęsiantis seksualinis ir kitokio pobūdžio smurtas prieš pažeidžiamas gyventojų grupes, įskaitant LGBTQI asmenis. Libijos teisminės institucijos tiria daugumą šios komisijos užfiksuotų atvejų, tačiau procesas, kurio metu minėtus pažeidimus padarę asmenys traukiami atsakomybėn, susiduria su dideliais sunkumais.

Agata Palinska

Tarptautinė politika

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *