Kiekvieną savaitę „Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą kartu!
Kazachstano saugumo pajėgos neseniai vykusių demonstracijų metu mažiausiai keturis kartus panaudojo pernelyg didelę jėgą prieš protestuotojus. Organizacija „Human Rights Watch“ išanalizavo daugiau nei 80 vaizdo įrašų, užfiksuotų 2022 m. sausio 4-6 d. Almatoje, didžiausiame Kazachstano mieste. Keturių žiauriausių incidentų metu nuo saugumo pajėgų rankos žuvo 10 ir sužeista 19 asmenų. Anot Kazachstano prokuratūros, nuo sausio 4 d. visoje šalyje į morgus buvo pristatyti 225 žmonių kūnai, tačiau tikslus aukų skaičius gali būti ir didesnis. JT Pagrindiniuose teisėsaugos pareigūnų jėgos ir šaunamųjų ginklų naudojimo principuose įvardijama, kad spręsdamos konfliktines situacijas saugumo pajėgos pirmiausia turėtų imtis tik nesmurtinių priemonių, o šaunamuosius ginklus naudoti tik tada, kai kyla grėsmė žmogaus gyvybei. Dėl įtariamų žmogaus teisių pažeidimų Jungtinės Tautos, ESBO, kuriai priklauso ir Kazachstanas, ir Europos Sąjunga raginamos spausti Kazachstano vyriausybę atlikti nešališką saugumo pajėgų atsako į sausio įvykius tyrimą.
Naujasis Čilės prezidentas Gabriel Boric, palaikantis progresyvias feminizmo idėjas, paskelbė savo ministrų kabineto sudėtį. Keturiolika iš 24 ministrų postų, tarp jų ir bene svarbiausiais laikomus vidaus reikalų, teisingumo ir gynybos, užims moterys. Toks sprendimas atliepia politinės kampanijos metu G. Boric duotus pažadus ypatingą dėmesį skirti žmogaus teisių klausimams, aktualiausiems būtent feminisčių grupėms: smurtui prieš moteris, diskriminacijai darbe ir reprodukcinėms teisėms. Kaip žinia, Čilėje moterys susiduria su įvairiomis problemomis: žemu įsitraukimu į darbo rinką, rasizmu, nukreiptu prieš čiabuves ir migrantes, ir šių grupių neįtraukimu sprendžiant viešosios politikos klausimus. Naujai išrinkto prezidento programos siekius ir ministrų kabineto sudėtį galima vertinti kaip pradinį tašką siekiant šias problemas išspręsti.
2021 m. gruodžio 21 d. Sfakso miesto teismas Tuniso aktyvistei Myriam Bribri skyrė baudą ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kaip praneša organizacija „Human Rights Watch“, tokios bausmės M. Bribri sulaukė už „Facebook“ puslapyje paskelbtą vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip policija grubiai sulaiko vyrą, ir prierašą, smerkiantį tokius policijos veiksmus. Prokuroras apkaltino M. Bribri „sąmoningu kenkimu kitiems arba trukdymu kitiems naudotis viešaisiais telekomunikacijų tinklais“. Vis dėlto neaišku, ar valdžios institucijos patraukė M. Bribri baudžiamojon atsakomybėn būtent už šį įrašą, ar už jos aktyvumą dalyvaujant įvairiuose protestuose, skirtuose kovai už 2011 m. revoliucijos aukų ir nukentėjusių asmenų teises. Kaip žinia, M. Bribri atvejis nėra išskirtinis. Tuniso tinklaraštininkai, aktyvistai ir socialinės žiniasklaidos komentatoriai neretai yra persekiojami net už taikiai ar sarkastiškai valstybės pareigūnams ar institucijoms reiškiamą kritiką.
Devynios tarptautinės žmogaus teisių organizacijos, įskaitant „Human Rights Watch“, pareiškė, kad prieš metus įsigaliojęs Lenkijos Konstitucinio Teismo sprendimas, draudžiantis beveik visais atvejais atlikti abortą, turėjo tragiškų pasekmių šalies moterims bei jų šeimoms. Nuo 2021 m. sausio 27 d., kai įsigaliojo šis sprendimas, į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) kreipėsi jau daugiau kaip 1000 moterų. Jos teigia, kad Lenkijos abortų įstatymas pažeidžia jų teises į privatumą ir laisvę nuo kankinimų bei kitokio netinkamo elgesio. Už žmogaus teises kovojančios organizacijos kreipėsi į EŽTT dėl kai kurių nagrinėjamų bylų ir pateikė pareiškimus su įrodymais ir analize, pagrįsta tarptautine žmogaus teisių teise, Europos lyginamąja teise ir Pasaulio sveikatos organizacijos gairėmis. Pareiškimuose nurodoma, kokią didelę įtaką reprodukcinio amžiaus moterų ir mergaičių gyvenimui bei sveikatai turi itin griežti abortų įstatymai.
JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė, sausio 27 d. minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, priminė apie pareigą pagerbti šio šokiruojančio ir nežmoniško istorinio įvykio aukas. Holokausto metu buvo žiauriai nužudyti šeši milijonai žydų, taip pat romai ir sintai, slavai, neįgalieji, LGBT asmenys, karo belaisviai ir antinacistinių tinklų nariai iš visos Europos. Jungtinių Tautų chartija ir Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, priimtos po Holokausto ir dviejų pasaulinių karų, siekė skubiai užkirsti kelią, kad tokie žiaurūs nusikaltimai ateityje nepasikartotų. Šiuose dokumentuose pasaulio lyderiai pripažino, kad teisingumas ir pagarba žmogaus orumui, lygybei ir teisėms yra būtini siekiant ilgalaikės taikos ir kad valstybės suverenumo sąvoka niekada negali būti naudojama kaip argumentas žmogaus teisėms pažeisti. Komisarė savo pranešime ragino tiek vyriausybes, tiek socialinės žiniasklaidos platformas imtis veiksmų kovojant su visuomenės susiskaldymo siekiančiomis jėgomis, jų skleidžiamu melu ir neapykantos kurstymu ir taip pasėti vienybę tarp skirtingų visuomenės grupių.
Agata Palinska
Tarptautinė politika
Aistė Turčinavičiūtė
Žmogaus teisių komunikacija ir kultūra