Kiekvieną savaitę „Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą kartu!
Ukraina
24-ajame Europos Sąjungos ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikime, surengtame 2023 m. vasario 3 d. Kijeve, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Šis susitikimas suteikė galimybę aptarti dabartinius Ukrainos prioritetus, įskaitant finansinę ir karinę paramą, atskaitomybę už Rusijos karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir agresijos nusikaltimus, ribojamąsias priemones, energetinį saugumą.
Tai buvo pirmasis ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimas nuo Rusijos agresijos pradžios ir nuo tada, kai Europos Vadovų Taryba Ukrainai suteikė šalies kandidatės statusą.
Po susitikime Kijeve paskelbtame pareiškime teigiama, kad ES palankiai įvertino dideles Ukrainos pastarųjų mėnesių pastangas vykdant reformas tokiais sunkiais laikais ir siekiant tikslų, kuriais grindžiamas jos, kaip ES kandidatės, statusas, ir paragino šalį toliau eiti šiuo keliu. Vis dėlto stojimas tebėra sudėtingas, nuopelnais pagrįstas procesas, reikalaujantis tolesnio veiksmingo reformų įgyvendinimo ir ES acquis perkėlimo.
Aplink Bachmutą tebesitęsia intensyviausi mūšiai. Rusijos pajėgos, bandydamos užimti teritoriją, meta vieną karių bangą po kitos. Šūkis „Bachmutas laikosi“ tapo ukrainiečių susitelkimo šūkiu. „Niekas nesiruošia atsisakyti Bachmuto. Bachmutą laikome savo tvirtove“ – spaudos konferencijoje su ES pareigūnais pabrėžė V. Zelenskis.
Mianmaras
Praėjus dvejiems metams po to, kai kariškiai Mianmare įvykdė perversmą prieš demokratiškai išrinktą vyriausybę, šalis išgyvena dar didesnę krizę nei kada nors anksčiau, o žmogaus teisių padėtis joje žymiai pablogėjo. Kaip nurodo organizacija „Human Rights Watch“, suimta mažiausiai 17 000 protestuotojų ir aktyvistų, 2 900 jų nužudyta. Saugumo pajėgos vykdė savavališkus areštus, kankinimus, seksualinį smurtą ir masines žudynes. Visa tai prilygsta nusikaltimams žmoniškumui.
Mianmaro karinė chunta tebeblokuoja humanitarinės pagalbos teikimą milijonams perkeltųjų ir kitų konflikto zonose esančių asmenų, kuriems gresia pavojus. ES, Jungtinės Karalystės, JAV ir Kanados įvestos tikslinės ekonominės sankcijos buvo mažai veiksmingos dėl silpno vykdymo užtikrinimo. O pavyzdžiui, Australijos, Japonijos ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) valstybės narės po perversmo neįvedė jokių tikslinių sankcijų. Kaip teigia HRW, jei nebus rimto išorės spaudimo, žiaurumų grandinė Mianmare gali tęstis trečius metus ir ilgiau.
Pakistanas
Neramumų krečiamos Chaibero-Pachtunchvos provincijos sostinės Pešavaro mečetėje per galingą savižudžio sprogdintojo išpuolį žuvo apie 100 žmonių ir daugiau kaip 200 buvo sužeista. Tai buvo didžiausias išpuolis Pakistane per pastaruosius kelis mėnesius.
Šis išpuolis nutraukė santykinai taikų laikotarpį Pešavare, nors pastaraisiais mėnesiais regione buvo įvykdyta keletas išpuolių prieš policijos ir karinius objektus, ypač netoli sienos su Afganistanu. Atsakomybę už šiuos išpuolius prisiėmė Pakistano talibai, tačiau grupuotė paneigė prisidėjusi prie sausio 30 d. išpuolio, nors „Twitter“ įrašuose buvo teigiama priešingai.
Kai nugriaudėjo sprogimas griežtai saugomame rajone, kuriame yra keli svarbūs vyriausybiniai ir kariniai pastatai, mečetė buvo beveik pilna – joje buvo daugiau kaip 300 maldininkų. Pešavaro policijos viršininkas agentūrai „Reuters“ nurodė, jog policija sulaikė su pirmadienį Pešavaro mečetėje įvykdytu savižudžio sprogdintojo išpuoliu susijusius asmenis ir neatmeta galimybės, kad sprogdintojui talkino saugumo pajėgos.
Jungtinė Karalystė
Vasario 1 d. Jungtinėje Karalystėje streikavo beveik pusė milijono šalies mokytojų, valstybės tarnautojų ir traukinių mašinistų, kurie reikalavo didesnio darbo užmokesčio. Tai didžiausias tokio pobūdžio streikas per daugiau nei dešimtmetį.
Nauji streikai surengti praėjus dienai po to, kai Prancūzijoje į gatves išėjo daugiau kaip 1,27 mln. žmonių, didindami spaudimą Prancūzijos vyriausybei dėl jos pensijų reformos planų.
Ministras Pirmininkas R. Sunakas pasmerkė streikus, o jo vyriausybė užėmė griežtą poziciją dėl profsąjungų, teigdama, kad nuolaidžiavimas reikalavimams didinti darbo užmokestį dar labiau pagilintų JK infliacijos problemą.
Profesinės sąjungos kaltina R. Sunaką, kad jis neatsižvelgia į sunkumus, su kuriais susiduria paprasti žmonės, vos suduriantys galą su galu dėl menkai apmokamo, nesaugaus darbo ir didėjančių išlaidų.
Suomija
Suomijoje priimtas naujas įstatymas, kuriuo translyčiams asmenims palengvinama galimybė pasikeisti teisiškai pripažintą lytį. Ministrė pirmininkė Sanna Marin nurodė, kad šis įstatymas buvo jos vyriausybės prioritetas, ir vasario 1 d. jis buvo priimtas didele parlamento balsų dauguma – 113 balsų „už“ ir 69 „prieš“. Remiantis naujuoju teisiniu reguliavimu, 18 metų ir vyresni translyčiai asmenys gali teisėtai pasikeisti lytį pateikdami savideklaraciją ir jiems nebereikės praeiti sudėtingo medicininio ir psichiatrinio patvirtinimo proceso.
Tuo tarpu Ispanija praėjusį mėnesį pritarė teisės aktui, leidžiančiam keisti lytį savideklaracijos būdu, o Jungtinės Karalystės vyriausybė vetavo panašų įstatymą, kurį gruodį priėmė Škotijos įstatymų leidėjai.
Turkija ir Sirija
Vasario šeštąją įvykęs galingas žemės drebėjimas Turkijoje ir Sirijos šiaurėje pareikalavo daugiau nei 4300 aukų. Pirmojo drebėjimo epicentras buvo netoli Gaziantepo miesto, kur įsikūrę tūkstančiai Sirijos pabėgėlių. Dešimtys vyriausybinių ir tarptautinių organizacijų skuba teikti humanitarinę pagalbą nukentėjusioms nuo stichijos šalims.