Kiekvieną savaitę „Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą kartu!
Šią savaitę, prasidėjus „Juodosios istorijos mėnesiui“ (angl. Black History Month), mažiausiai 14 JAV koledžų ir universitetų, kuriuose istoriškai studijuoja daugiausia juodaodžiai, sulaukė grasinimų susprogdinti jų akademinius miestelius. Tarp tokių mokslo įstaigų – Spelmano koledžas, Pietų ir Hovardo universitetai bei Olbanio ir Bovio valstybiniai universitetai. Dėl galimo pavojaus šiuose universitetuose veikla laikinai sustabdyta. Federalinis tyrimų biuras ir vietos valdžios institucijos atlieka tyrimą, siekdamos nustatyti, ar grasinimai susprogdinti akademinius miestelius yra realūs. Vietos studentai garsiai kalba apie šią nerimą keliančią situaciją. Kaip guodžiasi viena iš Spelmano koledžo studenčių, „man tiesiog atsibodo būti terorizuojamai – su mano seneliais elgėsi lygiai taip pat“.
Nuo karinio perversmo Mianmare praėjus metams, šalies karinė chunta vis dar aktyviai vykdo nusikalstamą veiklą: žudo, kankina, grobia ir priverstinai perkelia civilius, vagia pajamas ir užgrobia turtą, kuris teisėtai priklauso Mianmaro žmonėms. Apmaudu, bet per tą vienerių metų laikotarpį JT Saugumo Taryba nesugebėjo priimti jokios rezoliucijos dėl visapusiško ginklų embargo – ginklai ir toliau laisvai tiekiami chuntai, o dėl to žūsta nekalti žmonės. JT specialusis pranešėjas žmogaus teisių padėties Mianmare klausimais nurodė, kad netrukus paskelbs ataskaitą su duomenimis apie tai, iš kur ir kokie būtent ginklai vis dar patenka į chuntos arsenalą. Mianmaro žmonės, susiduriantys su oro antskrydžiais, masiniais areštais ir kankinimais, ir toliau streikuoja, protestuoja ir garsiai gina savo teises bei interesus. Tarptautinė bendruomenė yra raginama aktyviau juos šioje kovoje palaikyti.
Kambodžoje vasario 16 d. įsigaliosiantis dekretas dėl nacionalinių interneto vartų įsteigimo gali turėti itin neigiamą poveikį interneto laisvei, žmogaus teisių gynėjams ir šalies pilietinei visuomenei. Šiuo poįstatyminiu teisės aktu vadinamųjų nacionalinių interneto vartų operatoriams būtų suteikti platūs įgaliojimai perimti ir cenzūruoti skaitmeninę komunikaciją, stebėti vartotojų veiklą internetinėje erdvėje bei rinkti, saugoti ir dalintis jų asmens duomenimis. Be to, įgaliotos institucijos gautų teisę savavališkai uždrausti prieigą prie interneto arba blokuoti konkrečias interneto svetaines ar domenus. JT žmogaus teisių ekspertai nurodo, kad dabartinis dekreto turinys viršija teisėtus saviraiškos laisvės apribojimus, apibrėžtus Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnyje ir 19 straipsnio 3 dalyje. Primenama, kad šios kertinės žmogaus teisių sutarties nuostatų laikytis įsipareigojusi yra ir Kambodža. Ekspertai prašo Kambodžos valdžios institucijų sustabdyti tokio dekreto įgyvendinimą ir užtikrinti, kad patobulintame jo variante būtų labiau atsižvelgta į žmogaus teisių apsaugą.
Japonijos parlamentas vasario 1 d. pirmą kartą priėmė rezoliuciją, kurioje išreiškiamas susirūpinimas dėl žmogaus teisių padėties Kinijoje, įskaitant uigūrų represijas Sindziange ir padėtį Honkonge. Rezoliucijoje Japonijos vyriausybė yra raginama bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais, kartu stebėti esamą padėtį ir įgyvendinti atsakomąsias priemones. Įstatymų leidėjai iš aštuonių Vakarų pasaulio šalių – JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Nyderlandų, Lietuvos, Belgijos, Čekijos ir Prancūzijos – jau yra priėmę panašias rezoliucijas. Jose Kinija kaltinama įvykdžiusi nusikaltimus žmoniškumui, tarp jų – ir genocidą prieš uigūrus bei kitų tiurkų kalbomis kalbančių musulmonų mažumų atstovus.
JT žmogaus teisių komisaras išreiškė savo gilų susirūpinimą dėl šešių asmenų, laikomų vis dar dingusiais per Kabule vykusius protestus dėl moterų teisių padėties Afganistane. Komisaras paragino de facto valdžios institucijas viešai informuoti visuomenę apie jų atliekamo tyrimo rezultatus, imtis visų įmanomų priemonių siekiant saugiai išlaisvinti pagrobtas aktyvistes bei jų artimuosius ir patraukti atsakomybėn atsakingus asmenis.
Agata Palinska
Tarptautinė politika
Aistė Turčinavičiūtė
Žmogaus teisių komunikacija ir kultūra