Užsienio naujienų apžvalga | Spalis| 09 30 – 10 07

Kiekvieną savaitę „Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą kartu!

Turkijoje, Stambule sulaikyti 17-lika politikų ir valstybės pareigūnų, priklausančių opozicijoje esančiai Liaudies demokratijos partijai (HDP). Ankaros teismas davė tokius nurodymus vykstant tyrimui dėl šios politinės partijos dalyvavimo 2014 metų protestuose, kurie vyko Turkijos pietryčiuose ir galiausiai nusinešė 37 gyvybes. Demonstracijos buvo interpretuojamos kaip reakcija į tuometinę šalies vyriausybės politiką dėl ISIS įvykdyto šiaurės Sirijoje esančio Kobano užėmimo bei išreikšto solidarumo mieste gyvenantiems kurdams. Sulaikyti asmenys, tuo metu užėmę postus vyriausybėje, yra kaltinami bandymais sugriauti valstybės vienybę, naryste Kudistano darbininkų partijoje ir vykdoma veikla jos vardu, terorizmo propagandos skleidimu, nusikalstamos veiklos bei žmogžudysčių kurstymu. Kaip skelbia Human Rights Watch, toks politikų sulaikymas yra laikomas kaip Turkijos vyriausybės bandymas kriminalizuoti politinę opoziciją. Negana to, Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, jog sulaikymai apribojo asmenų teises.

Pietų Sudano konflikte Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba pripažino, jog piliečiai buvo priversti badauti. Šiuos klausimus šalyje tirianti komisija teigė, kad žiaurios kovos sukėlė civiliams didžiules kančias bei privedė prie nesaugios situacijos dėl maisto ir mitybos. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba pripažino, jog vyriausybė bei opozicija akivaizdžiai privertė badauti asmenis naudojant tai kaip karo techniką bei kartais kaip būdą nubausti konkrečias bendruomenes. Minėtos institucijos ne tik surinko nusižengimus įrodančius faktus, bet ir išaiškino atsakomybę, kurią turėtų prisiimti Pietų Sudanas.

Vokietijoje įmonei „H&M” skirta apie 35 milijonų eurų bauda už neteisėtą kelių šimtų darbuotojų stebėjimą. Anot BBC, kompanija pažeidė darbuotojų privatumą atliekant išsamias apklausas bei renkant informaciją apie juos susitikimuose ir pokalbiuose darbo aplinkoje. Teigiama, jog išsaugota informacija turėjo detalių apie asmenų atostogas, sveikatos būklę, ligų diagnozes, religiją, šeimyninę padėtį. Turimi duomenys buvo surinkti ir panaudoti vertinant darbo rezultatus bei priimant sprendimus dėl įdarbinimo. „H&M” pripažino, jog nesilaikė įstatymų dėl duomenų apsaugos, atsiprašė darbuotojų ir kompensavo patirtą žalą. Kaip teigia Business Insider, tai antra pagal dydį bauda skirta įmonei už duomenų apsaugos pažeidimus nuo 2018 metų, kada Europos Sąjunga įvedė naujus Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (angl. General Data Protection Regulation) įstatymus.

Prancūzijoje prasidėjo teisminis procesas prieš aktyvistus pavogusius afrikietišką meno kūrinį iš muziejaus Paryžiuje. Kaltinamieji Kongo piliečiai teigia, jog šis veiksmas turi būti traktuojamas kaip protestas prieš kolonializmo laikotarpio atributus. Tačiau, už bylą atsakingas teisininkas pareiškė, jog aktyvistams gali būti skirta iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė ir apie 150 000 eurų bauda. Anot New York Times, diskusiją dėl restitucijos Prancūzijoje įkvėpė 2017 metais prezidento debatuose išsakytas Emanuelio Macrono pažadas grąžinti didžiąją dalį Afrikos paveldo, kurį saugo Prancūzijos muziejai. Tačiau, po šio įvykio paskelbtos tik 27 restitucijos ir galiausiai grąžintas tik vienas objektas Senegalo valstybei. Teismo verdiktas dėl pavogto meno kūrinio turėtų paaiškėti spalio 14-tą dieną. 

Saudo Arabija nori vėl prisijunti prie Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos (šalis pasitraukė iš institucijos sausio 1-ąją). Toks veiksmas laikomas itin kontraversišku, dėl daugelio Saudo Arabijos pažeidimų žmogaus teisių srityje. Nepaisant savo pažadų, šalyje ir toliau vyrauja mirties bausmė už nesmurtinius nusikaltimus narkotikų srityje bei vaikystėje padarytus nusižengimus prieš įstatymą. Anot Foreign Policy, jei Saudo Arabijai pavyktų sugrįžti, tai įrodytų, jog net šalys, kurios nepaiso žmogaus teisių, gali tapti narėmis turėdamos stiprias sąjungininkes ir didelį biudžetą. Dėl šių priežasčių, prieš valstybės priėmimą pasisakė 29 šalys, išreikšdamos didelį susirūpinimą žmogaus teisių padėtimi valstybėje.

Dominyka Ginelevičiūtė

Tarptautinė politika

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *