Kiekvieną savaitę „Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą kartu!
Vasario 8 d. JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė paragino Tuniso prezidentą atkurti Aukščiausiąją teismų tarybą (angl. High Judicial Council), nurodydama, kad Tarybos paleidimas yra nesuderinamas su teisinės valstybės principais, pažeidžia valdžių atskyrimo principą ir kelia grėsmę šalies teismų nepriklausomumui. Pasak Vyriausiosios komisarės, tokia prezidento vykdoma politika prieštarauja Tuniso įsipareigojimams laikytis tarptautinių žmogaus teisių standartų. Negana to, prieš Tarybos narius pradėta vykdyti neapykantos kampanija, jie vis dažniau sulaukia grasinimų, todėl yra kilęs pavojus jų saugumui.
Per pastarąjį mėnesį Alžyro valdžios institucijos jau sustabdė vienos politinės partijos veiklą ir grasina taip pasielgti su dar dviem vietinėmis partijomis. Be viso to, už pasisakymus, smerkiančius represijas šalyje, vienam partijos lyderiui buvo skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Akivaizdu, kad kaltinimai šioms politinėms partijoms yra politiškai motyvuoti – jos yra baudžiamos už vyriausybei išreikštą kritiką ir aktyvų dalyvavimą protesto judėjime „Hirak“, siekiančiame politinių pokyčių šalyje. Nuo šių metų sausio 25 d. už naudojimąsi teise rengti taikius protestus ir saviraiškos laisvę iš viso sulaikyta jau apie 250 asmenų. Organizacija „Amnesty International“ paragino Alžyro institucijas nedelsiant nutraukti politinių aktyvistų persekiojimus ir liautis slopinti oponuojančius balsus.
Vasario 9 d. sprendime Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) nurodė Ugandai sumokėti Kongo Demokratinei Respublikai (KDR) 325 mln. dolerių siekiančias reparacijas už 1998-2003 metais vykusį karinį konfliktą tarp šių kaimyninių valstybių. TTT sprendime nurodoma, kad Ugandos kariai, kovodami KDR, pažeidė tarptautinę teisę. Kongo Demokratinei Respublikai reparacijos buvo priteistos jau 2005 m., tačiau Uganda iki šiol jų nemokėjo. Suma, kurią Ugandai nurodyta išmokėti vasario 9 d. sprendime, 325 mln. dolerių, yra gerokai mažesnė už KDR reikalautus 11 mlrd. dolerių. Toks sprendimas yra smūgis KDR po 15 metų trukusios teisinės kovos dėl reparacijų už šiaurės rytų Iturio regiono okupaciją ir karinio konflikto metu žuvusius tūkstančius asmenų.
Tigrajaus regione per bepiločių orlaivių (dronų) ataką, sukėlusią sprogimą, žuvo apie 60 žmonių. Remiantis pagalbą teikiančių organizacijų pateiktais duomenimis, nuo praėjusių metų rugsėjo mėnesio ginkluotų dronų atakų Etiopijoje metu žuvo jau daugiau kaip trys šimtai civilių. Etiopijos vyriausybei ginkluotų dronų naudojimas padėjo sau palankia linkme nukreipti 16 mėnesių trukusį konfliktą su Tigrajaus Liaudies išlaisvinimo frontu. Vis tik šalies vyriausybės pajėgų veiksmai kelia abejonių dėl jų skelbiamų tikslų. Minėtos atakos metu buvo smogta ne tik pačiame Tigrajaus regione esančiai stovyklai, bet ir nuo mūšio lauko nutolusiems infrastruktūros objektams – viešajam transportui, ūkiams, viešbučiams ir judrioms turgavietėms.
Vienos didžiausių pasaulyje socialinės žiniasklaidos platformų „TikTok“ atstovai pranešė, kad stiprins pastangas reguliuojant žalingą turinį – potencialiai pavojų keliančius pokštus ir vaizdo įrašus, kuriuose skatinami valgymo sutrikimai ir kurstoma neapykanta. Tokių veiksmų imtis paskatino situacija, kuomet praėjusių metų gruodžio mėn. platformoje žaibišku greičiu pasklido vaizdo įrašas, įspėjantis apie mokyklose gresiantį smurtą. Nors nebuvo aišku, ar grasinimai pagrįsti, visgi dėl jų Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo laikinai uždarytos kai kurios mokyklos. Be viso to, „TikTok“ paskelbė ir naują kompaniją „Pavojingi veiksmai ir iššūkiai“, pagal kurią vaizdo įrašų autoriai bus skatinami prašyti savo sekėjų „sustoti, pagalvoti, nuspręsti ir veikti“ (angl. stop, think, decide and act). Tikimasi, kad ši kampanija paragins „TikTok“ vartotojus kritiškiau vertinti žalingą turinį ir apie jį pranešti.
Agata Palinska
Tarptautinė politika
Aistė Turčinavičiūtė
Žmogaus teisių komunikacija ir kultūra