Kiekvieną savaitę „Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Reiškiame solidarumą su Ukraina bei jos žmonėmis ir šią skiltį dedikuojame būtent jiems.
Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) pranešė, kad nuo vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, iki kovo 5 d. vidurnakčio Ukrainoje užregistruoti 1123 nukentėję civiliai: 364 žuvusieji (įskaitant 25 vaikus) ir 759 sužeistieji (įskaitant 41 vaiką).
Vis dėlto OHCHR įspėjo, kad realus aukų skaičius, ypač vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje ir pastarųjų dienų kontekste, galimai yra gerokai didesnis. Iš vietovių, kur vyksta intensyvūs karo veiksmai, informacijos perdavimas vėluoja ir daug pranešimų vis dar laukia patvirtinimo.
„Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) 2022 metų kovo 7 ir 8 d. surengs viešus posėdžius byloje dėl kaltinimų genocidu pagal Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį (Ukraina prieš Rusijos Federaciją)“, – nurodoma TTT pranešime.
Harold Hongju Koh, vienas iš Ukrainai atstovaujančių advokatų, pareiškė besitikintis, jog Teismas deklaratyvų įsakymą ar sprendimą paskelbs per ateinančias tris savaites.
Kovo 4 d. priimtoje rezoliucijoje JT Žmogaus teisių taryba Ženevoje susitarė įsteigti komisiją, kuri ištirtų teisių pažeidimus, įvykdytus per Rusijos vykdomą karą Ukrainoje. Už Ukrainos pateiktą rezoliuciją balsavo 32 šalys, prieš – vos 2 šalys, o 13 valstybių susilaikė. Tarp 2 valstybių, pasisakiusių prieš rezoliuciją – pati Rusija ir Eritrėja.
Tokie balsavimo rezultatai parodo, kokia izoliuota konflikto Ukrainoje kontekste yra Rusija. Net ir Kinija, Kuba, Pakistanas ir Venesuela, įprastai griežtai pasisakančios prieš naujų žmogaus teisių tyrimų vykdymą, balsuodamos dėl šios rezoliucijos susilaikė.
Į Lvovo miesto, esančio vakarinėje Ukrainos dalyje, centrinę geležinkelio stotį kasdien atvyksta minios žmonių. Jie bėga iš Kijevo, Charkovo, Mariupolio, Chersono – iš įvairių Ukrainos teritorijų, kuriose vyksta Rusijos kariuomenės bombardavimai ir reidai. Stotyje žmonės laukia eilėse į vadinamuosius evakuacinius traukinius, nugabensiančius juos į kaimynines šalis. Nuo vasario 24 d. prasidėjusios Rusijos invazijos jose prieglobsčio ieškojo jau daugiau kaip 1,5 mln. ukrainiečių, iš kurių 964 tūkstančius priėmė Lenkija.
Kovo 5 d. Rusijos užimto Ukrainos pietinio Chersono miesto gyventojai išėjo į gatves protestuoti prieš Rusijos karių įsiveržimą.
Apie 2000 žmonių žygiavo per miesto centrą mojuodami vėliavomis ir giedodami Ukrainos himną.
Socialinių medijų pagalba galime realiu laiku matyti, kaip karo veiksmai tiesiogiai paveikia civilių kasdienybę. Šie du tweetai – puikus to atspindys.
Tai urbanistikos tyrėjo Levo Ševčenkos buto Kijeve langas. Jis užsibarikadavo knygomis, kad bombardavimo metu į kambarį neatskrietų stiklas.
Ukrainiečiai būriuojasi po sugriautu tiltu, bandydami gelbėtis kirsdami Irpino upę Kijevo pakraštyje, Ukrainoje, šeštadienį, 2022 m. kovo 5 d.
Kviečiame ir Jus pačius sekti grotažymes #Ukraine #StandWithUkraine #SlavaUkraini #StopRussia ir domėtis, su kuo susiduria paprasti piliečiai ir kokiame pavojuje yra jų prigimtinės teisės ir laisvės.
Agata Palinska
Tarptautinė politika
Aistė Turčinavičiūtė
Žmogaus teisių komunikacija ir kultūra