Iliustracija: Ruta Krau
Atrodo dar visai nesenai įrašiau epizodą iš namų, kuriame kalbėjau apie tai, kaip gyvenant poroje ar vienam pačiam/vienai pačiai išgyventi karantiną. O dabar, jau paskutinį kartą (tikiuosi) įrašiau tinklalaidę namuose ir apie tai, kaip Covid-19 bei karantino laiką išgyveno moterys bei vyrai.
Laikas greitai prabėgo, tačiau per šį, sprintu prabėgusį laiką nutiko daug dalykų tiek vyrams, tiek moterims.
Mano galva, korona virusas pasauliui atvėrė akis, kaip niekada stipriai. Jeigu iki karantino bei šio viruso paplitimo ir buvo sakančių, kad lyčių lygybė yra ir tai yra tiesiog išpūstas reikalas, tai per karantiną aiškiai pamatėme, kad apie lygybę tarp lyčių turime kalbėti dar garsiau ir dar aiškiau, nes pavyzdžiui, buitinė našta, kuri šiuo laiku padvigubėjo, o gal net patrigubėjo krito ant moters pečių.
Jeigu buvome užmerkę akis dėl smurto artimoje aplinkoje, kurį patiria moterys lyties pagrindu, šoktelėjus į viršų smurto atvejų (kiti/kitos tai vadina smurto protrūkiu), tai dabar aiškiai pamatėme, kad moterys įvairiausiose šalyse patiria nežmonišką terorą (Valencijoje dar kovą, moteris buvo nužudyta savo vaikų akivaizdoje, jos vyro), smurtą, nesaugumą savo pačios namuose.
Vyrai dažniau nesirūpina savo sveikata ir yra linkę į save žalojančius įpročius, tai žinojome ir anksčiau, tačiau dabar aiškiai pamatėme tokios savęs nepriežiūros pasekmes.
Karantinas ir Covid-19 atvėrė skaudulius, kuriuos dabar susiėmę galime visi kartu gydyti. Štai apie ką šis epizodas.
Gero klausymo!
Marija Serbintaitė
Lyčių studijos