Iliustracija: Ruta Krau
Žmonių patirtys partizaniniame kare yra nepaprastai svarbios, tiek vyrų, tiek moterų, sako Marius Ėmužis, kol tinklalaidėje diskutavome apie moteris partizaninio karo kontekste. Nemažai kalbėjomės ir apie jo aprašytą Monikos patirtį, knygoje „Partizanė“. Abu sutarėme, kad Monikos istorija yra nepaprastai įkvepianti.
Mane asmeniškai įkvėpė, jos kaip jaunos moters emocinis augimas. Išeidama į mišką ji buvo bebaigianti gimnaziją, tad visai jaunai teko palikti tėvų namus ir lipti žemyn, į bunkerį. O tai reiškia, kad jai teko labai greitai suaugti, suaugti ekstremaliomis sąlygomis. Užvertus paskutinius knygos puslapius, padėjus į šalį knygą ir kiek prisėdus pagalvoti apie ką, ką tik teko skaityti, supratau labai aiškiai vieną – atmetus partizaninį karą (nes akivaizdu, man neteko jo išgyventi ir tikiuosi, jog neteks) galėjau savo, kaip jaunos moters, matyti emocinį augimą per Moniką.
Kai tik perskaičiau Mariaus knygą, iškart supratau, jog turiu jį pasikviesti į savo laidą, nes turiu labai labai daug klausimų apie moteris kovojusias už mūsų šalies laisvę. Kitas dalykas, kalbant apie lyčių lygybę man norisi pabrėžti ne tik tokius dalykus, kaip atlyginimų skirtumus bei buitinę naštą (kas tikrai yra svarbu), bet ir parodyti, jog istoriją kuria ir moterys. Dar tiksliau sakant, istoriją kuria žmonės.
Marius įdomus pašnekovas, kaip ir visi svečiai, ar visos viešnios į Žmogaus teisių balso podcast’ą atkeliauja nešini daug istorijų, Marius ne ką kitoks. Kalbėjomės paprastai apie neįtikėtinai sudėtingus dalykus. Gero klausymo!
Marija Serbintaitė
Lyčių studijos